Ant paminklų įvairius vaizdus, žmonių portretus kalantiems ir kitus klientų norus pildantiems dailininkams Vėlinių metas – pats darbymetis. „Seniau labai populiarūs buvo šventi paveikslai, dabar tenka ir bites su koriu, ir lėktuvo fragmentus iškalti“, – sakė ant paminklų raides ir paveikslus iškalantis 47-erių metų alytiškis Darius.
Retą profesiją daugiau nei prieš dvidešimt metų pasirinkęs vyras pats paminklų negamina, tik ant jų iškala raides, portretus, vaizdus. Darius teigė, kad darbo ypač padaugėja artėjant Vėlinėms. Nemažai užsakymų sulaukia ir prieš Motinos ar Tėvo dieną, prieš Jonines, Žolines.
„Dabar prasidės penkių mėnesių atostogos, žiemą žmonės retai užsako paminklus, pagrindinis dabas vėl prasidės pavasarį“, – teigė raidžių kalėjas.
Darius neįprasto amato ėmėsi prie dvidešimt ketverius metus, kai visai netikėtai gavo paminklų apdirbimui reikalingus įrankius. Iki tol jis tapė paveikslus, tad savo kūrinius, piešinius perteikti ant akmens neatrodė labai sunku, todėl nutarė pamėginti.
Tačiau pradžia buvo sunki. Kadangi automobilio dar neturėjo, Darius su bene 10 kilogramų sveriančiais metaliniais įrankiais, nuo autobusų stotelės iki dirbtuvių 2,5 km pasiekdavo pėsčiomis.
„Gavau įrankius, tik jais naudotis nelabai mokėjau, o darbas specifinis, niekas parodyti nenorėjo, kaip reikia daryti. Pradėjęs dirbti Balbieriškyje esančiose dirbtuvėse pirmąsias raides ant paminklo iškaliau savo giminaičiams. Į dirbtuves užsukę kiti klientai pamatė mano darbą ir jiems patiko“, – pasakojo Darius.
Taip po truputį jis įgavo patirties, o šiandien Alytuje, Lazdijų rajone, Druskininkuose, Balbieriškyje dirbančiam vyrui užsakymų nestinga.
„Kai kuriose vietovėse mane jau visi pažįsta, sveikinasi, žino mane kaip dailininką, nors aš visų žmonių ir neatsimenu. Dabar jau ir darbas lengvesnis. Seniau rankomis viską darydavau, o dabar kompresorius yra, įrankių turiu nusipirkęs“, – pasakojo Darius.
Dailininkų, kalančių ant paminklų, Alytuje yra vos keletas, tačiau konkurencija vis tiek yra. Nors kiekvienas dailininkas turi savo stilių, galioja nerašyta taisyklė: kiekvienas dailininkas dirba „savo“ teritorijoje.
Darius prisipažįsta, kad kaldinat ant paminklų tenka pabūti ir psichologu „Kartais išklausai gyvenimo istoriją, žmogus išsipasakoja, tampi tarsi psichologu. Įdomi profesija“, – sakė Darius ir prisiminė, kaip viena močiutė jį pavadino labai gražiai – kapų metraštininku.
Darbas kuriant paminklus – tai ne vienintelė Dariaus veikla. Kas ketvirtą parą alytiškis užsivelka uniformą ir atvyksta į kitą darbą, ne mažiau išskirtinį. Darius lygiai tiek pat, 24-erius metus dirba ir Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje.
Pats Darius teigė, kad suderinti du darbus labai paprasta, nes po darbo Alytaus gaisrinėje jis turi tris dienas laisvas, per kurias spėja perteikti klientų norus ant akmens.