Penktadienį Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje vyko partizanų Petro Bankietos Vėjūno ir Juozo Barkausko Kanapyno palaikų laidotuvės miestelio kapinėse.
Šių partizanų palaikai rasti praėjusiais metais Leipalingyje.
Juozas Barkauskas Vėjūnas partizanavo pusmetį – palaikai rasti reekshumuojant Leipalingio kapinėse žmonių iš visur 1991m. suvežtus ir palaidotus palaikus.
Petro Bankietos – Kanapyno palaikai rasti praėjusiais metais kasinėjant Leipalingyje aplink vadinamajį stribyną. Partizanauti jis išėjo vietoje vyresniojo brolio, kuris žuvo. Užsitarnavo pagarbą, tapo būrio vadu, net apdovanotas paties Kazimieraičio partizanų žymeniu „Už narsumą“. Žuvo 29-erių.
Juozas Barkauskas–Vėjūnas (1928–1949)
Juozas Barkauskas gimė Kapčiamiestyje, augo pasienio policininko šeimoje. Kapčiamiesčio gimnazijoje baigė 10 klasių.
Lietuvą okupavus SSRS kariuomenei tėvas už darbą Kapčiamiesčio valsčiaus viršaičiu bei priklausymą tautininkų partijai 1945 m. buvo nuteistas 15 metų katorgos su viso turto konfiskavimu. Juozas buvo priglaustas gyventi pas gimines ir su kitais gimnazistais įsitraukė į pogrindinę veiklą.
Gresiant suėmimui 1948 m. rudenį įstojo į Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanų būrį, vadovaujamą Felikso Jarmalavičiaus–Kielės ir pasirinko Vėjūno slapyvardį. Deja, Juozui priešintis okupantams teko tik pusmetį – 1949 kovo 9 d. Norkūnų kaime (Leipalingio vls.), bunkeryje, priešindamiesi sovietų kariuomenei, žuvo 21-erių Juozas Barkauskas-Vėjūnas ir 31-erių Bolius Sotnikas-Milžinas.
MGB dokumentuose rašoma, kad 1947 vasarą Norkūnų kaimo rajone, Norkūnų miške iš rąstų buvo įrengtas 2 m pločio ir 3 m ilgio bunkeris, užmaskuotais spygliais ir samanomis, bunkerio dangtis atidengiamas užmaskuota viela.
21 metų Juozas Barkauskas žuvo 1949 m. kovo 9 dieną, kai okupantai aptiko minėtą Norkūnų kaime esantį bunkerį.
Vėjūno ir Milžino žūtis atspindinta liaudiškose eilėse:
Virš bunkerių kvatojo šmėklos,
Ieškojo nekaltų aukų.
Mielas Vėjūne, Milžinėli,
Apšlakstėt bunkerį krauju…
Petras Bankieta-Medinis, Kanapynas (1918–1947)
Petras Bankieta gimė 1918 m. balandžio 30 d. Menciškės kaime (dabar – Lazdijų rajonas) ūkininkų Andriaus ir Paulinos Bankietų šeimoje. Petras buvo vyriausias iš šešių vaikų.
1945 m. vasarį vienas iš Bankietų sūnų – Juozas Bankieta – prisijungė prie ginkluoto pasipriešinimo okupantams, pasirinkdamas Ąžuolo slapyvardį. Deja, partizanu išbuvo tik tris mėnesius: gegužės 18 d. žuvo Puščios miške, būdamas 24-erių.
Po dviejų dienų vietoj žuvusio jaunesnio brolio į partizanų gretas stojo 27-erių Petras Bankieta, pasirinkęs Medinio slapyvardį. Iš pradžių buvo A (Dainavos) apygardos Šarūno rinktinės Vytenio grupės (kuopos atitikmuo) Liepos būrio partizanu, vėliau – skyriaus vadu, slapyvardį pakeitęs į Kanapyno (Kanapinsko), galiausiai – trečiojo būrio vadu.
1946 m. balandžio 16 d. Pūščios miške A apygardos vadas pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis skyrininką Kanapinską apdovanojo juostele – partizanų žymeniu „Už narsumą“ (medžiaginė juostelė su išilginiais dryžiais buvo prisiuvama prie partizaninės uniformos).
Keršydami už brolių Petro ir Juozo Bankietų pasipriešinimą, sovietai visą Bankietų šeimą 1945 m. ištrėmė į Sibirą: tėvą Andrių, mamą Pauliną, brolį Antaną, seserį Juliją ir dvynukes Anelę ir Onutę. Tėvas ir dvynukės iš tremties nebegrįžo.
Petras Bankieta-Kanapynas žuvo 1947 m. lapkričio 5 d. Krivonių kaime, būdamas 29-erių. 1947 m. lapkričio 6 d. Šarūno rinktinės įsakyme rašoma, kad „š. m. lapkričio 5 d. mūšyje su NKVD didvyriškai žuvo LDK Vytenio grupės 3-jo būrio vadas „Kanapynas“ ir kovotojas „Erdžius“.
Vytenio grupės antrojo būrio skyrininkas Kazimieras Vaikšnoras-Laiminas.
Kanapynas žuvo kulkai pataikius į galvą, virš kairiojo antakio. Kulkos išėjimo anga simetriška kulkos įėjimo angai, todėl manytina, kad partizanas nušautas stovint. Po mirties buvo išrengtas, numestas veidu žemyn į vieno metro gylio duobę ant ten jau gulėjusio bendražygio Laimino.
Leipalingio kasinėjimai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro specialistai 2022 metais kasinėjo buvusiame NKVD stribyne Leipalingyje. Partizanų palaikų paieškos Leipalingyje, buvusio NKVD pastato kieme, vyko siekiant surasti legendinių partizanų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Liongino Baliukevičiaus-Dzūko palaikus. Manoma, kad iš viso aplink stribyną užkasta 130 palaikų.
Leipalingyje kasinėjimai vyko ir 1991 metais, bet centras dabar sako, kad planas netikslus buvo, nedaug informacijos apie tai kur ir kas ten tada rasta.
Išanalizavus istorinę medžiagą partizanų palaikų Leipalingyje aktyviau pradėta ieškoti 2020 m. ir kol kas svarbiausiu įvykiu tapo vieno reikšmingiausių partizaninio pasipriešinimo vadų, Laisvės kovos karžygio Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų atradimas.