Yra metuose viena diena, kai sveikiname tuos, kurie pasiryžę galvą guldyti už savo šalies ir jos žmonių laisvę, tai – mūsų kariai. Kariuomenės dienai paminėti jau keletą metų Alytaus Putinų gimnazijoje skiriama ypač daug dėmesio, nes direktorius Alfonsas Žiūkas pats buvo karininio ugdymo mokytojas. Tad šia proga mokykloje buvo organizuota daugybė įvairiausių pramogų ir paskaitų.
Lapkričio 21 d. gimnazistai buvo supažindinami su Alytaus priešgaisrinės tarnybos darbu ir kasdienybe bei civilinės saugos pradžiamoksliu. Šioje pamokoje – paskaitoje Irena Mileišienė ir Aldona Valiukevičienė mokė mus, kaip reikia elgtis pavojingose ir ekstremaliose situacijose. Jos sakė, kad svarbiausia – nepasiduoti baimei ir išsaugoti blaivų protą, klausyti radijo arba televizijos pranešimų apie kilusį pavojų, susidariusią padėtį.
Nors mūsų šalyje nėra karo grėsmės, tačiau karininkai ir kariai neturi kada snausti. „Aš esu Algirdas ir aš tarnauju Lietuvos kariuomenėje“,- taip prisistatė karys, vykdęs tarptautines misijas. Pasak jo, būtina sąlyga valstybei gyvuoti yra kariuomenė, nes jos pagrindinis tikslas ir yra saugoti ir ginti šalies nepriklausomybę. Šis karys mus užtikrino, kad nežada išvykti iš Lietuvos, nes matė kraštus, kuriuose pešamasi dėl kiekvieno vandens lašo. Tokiose šalyse kiekviena diena atneša vis naujų įgūdžių, išbandymų ir gyvenimiškos patirties.
O ką tenka patirti kariams, mokiniai galėjo išbandyti ir savo „kailiu“. Tikros kariškos disciplinos ir rikiuotės įmantrybių mokinius mokė Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai. Pati pradžia buvo sunki visiems: ir mokiniams, ir „šauliams“ – buvo mokoma komandų, tokių kaip „kairėn, dešinėn, aplink, laisvai, ramiai“. Tačiau praėjus šiek tiek laiko, savanoriai jau stebėjosi, kad gimnazistai taip greitai įsisavino šias žinias ir visas komandas vykdė beveik kaip profesionalai.
Na, kaip žinome, kariai ne tik žygiuoja, stovi rikiuotėse ir atlikinėja komandas, tad mokiniams buvo leista iš arčiau pamatyti ir „pačiupinėti“ kariškus „žaislus“ – įvairiausio galingumo ir dydžio ginklus. „Vyr. eilinis Povilas Marcinkevičius papasakojo, kad šiandien atsivežta į gimnaziją technika naudojama ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono praktikoje. Kariškis teigė, jog technika gan didelė ir reikalaujanti valdymo įgūdžių, todėl su didžiąją dalimi iš atsivežtų ginklų kasdienybėje jie susiduria labai retai, naujokai prie šio tipo ginklų visai neprileidžiami. Kariškiai savo praktikoje naudoja lengvesnius ginklus, dažniausiai šaunamuosius, o kiek rečiau šaltuosius, bet ir šiems reikia laiko bei praktikos įvaldyti, todėl naujokai ne iš karto leidžiami naudotis ginklais“, – informuoja žurnalistas Edvinas Pozniakas.
Birutės bataliono S5 skyriaus civilių bendradarbiavimo skyriaus specialistas vyr. seržantas Romas Albaitis mums atskleidė, kaip atrodo tikrasis kareivio rytas. Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad jie keliasi saulei tekant, o miegoti eina lygiai dvidešimt antrą valandą. Tačiau taip nėra. Didžiąją metų dalį, kai nevyksta pratybos ir mokymai, į darbą kariai ateina aštuntą valandą ryto ir išeina penktą popiet. Tuo metu jie sportuoja, mokosi elgtis su ginklais. Kiekvienam kariui paskiriamas ginklas, kurį privalo mokėti greitai surinkti ir išrinkti, kad galimiems priešams akimirksniu „privirtų košės“.
Pirmąją dienos dalį mokiniai kūrė kareiviškos košės receptus, buvo tikrai išradingi: vieni mokiniai kareivišką košę įsivaizdavo kaip drąsos ir disciplinos mišinį, kitiems išgirdus „kareiviška košė“ – prieš akis iškyla grikiai su mėsa, o dar kiti į šią košę įdėtų ir ypač egzotiškų ingredientų, pavyzdžiui: vienaragio ašarų, drakono uodegos žvyną.
O jeigu kalbame apie košę, tai mūsų gimnazistai ragavo ir tikros kareiviškos košės, kuri greitai sušildė patriotiškas dainas dainuojančius mokinius, nes nelauktai lietus pasipylė iš dangaus.
Patriotiškos dainos konkursas – dar vienas šios dienos užsiėmimas. Kadangi visų žmonių gyvybei palaikyti yra būtina duona ir žaidimai, tai ši diena irgi nebuvo išimtis. Sukūrę savuosius receptus mokiniai „užtraukdavo“ patriotines dainas apie tai, kad reiks į karą joti, žirgą pabalnoti ir per daug mergelėms ir motinėlėms dėl kareivėlių neraudoti. O jėgas išbandė ne mūšio lauke, o sporto salėje surengtose varžybose tarp klasių komandų.
Po šios turiningos dienos gimnazijoje mokiniai į namus grįžo pasisėmę ne tik įspūdžių, bet ir prisikirtę iki soties kareiviškos košės, pozityviai nusiteikę.
Kariuomenės dienos paminėjimas mokykloje supažindino mokinius su šalies gynėjų darbu, gyvenimu ir kasdienybe, privertė ne vieną susimąstyti, o gal vertėtų pasirinkti tokį gyvenimo kelią. Tad sveikiname Lietuvos karius su kariuomenės diena ir linkime, kad jų gretas papildytų dar ne vienas drąsus ir savo šalį mylintis karys.
Kultūrinės ir pažintinės veiklos dieną aprašė Laura Bilinskaitė, Putinų gimnazijos jaunoji žurnalistė