Nuo šių metų pavasario Alytuje įsigaliojo miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kuriose išdėstyti nuotekų tvarkymo reikalavimai daugiabučių ir individualių namų bei garažų ir kitų pastatų savininkams. Kaip jų laikomasi, aiškinsis iš Aplinkos apsaugos departamento, miesto savivaldybės ir „Dzūkijos vandenų“ specialistų sudaryta komisija, kuri tikrins, kaip nuotekas tvarko prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos neprisijungę gyventojai.
„Tokių patikrinimų tikslas yra ne nubausti gyventojus, bet užkirsti kelią galimam aplinkos teršimui nuotekomis – ankstesniais metais vykusių patikrinimų metu nustatyta nemažai atvejų, kai nuotekos buvo leidžiamos į gruntą, gyventojai laiku nepasirūpino jų išsiurbimu ir išvežimu“, – sakė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros vadovas Jaunius Janonis.
Anot jo, didžiausias dėmesys tikrinimų metu skiriamas toms vietoms, kur dauguma gyventojų yra neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Jie privalo užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą, nepamiršti jas laiku išsiurbti. „Kartais gyventojai apie nuotekų išsiurbimą prisimena tik tuomet, kai jų susikaupia tiek, kad ima veržtis per rezervuaro viršų“, – pastebėjo J. Janonis.
Nuotekų išsiurbimu ir išvežimu pasirūpinę gyventojai privalo turėti tai įrodančius dokumentus. Kilus įtarimų, kad nuotekos gali patenka į gruntą, jos gali būti išsiurbiamos, norint įsitikinti, ar atitinka realiai susidarančių ir išvežtų atliekų kiekiai. „Kartais, pasitelkę „Dzūkijos vandenų“ specialistus, turinčius reikiamą įrangą, patikriname rezervuarų sandarumą, aiškinamės, ar nėra įrengta papildomų vamzdžių“, – apie priemones, kurių imamasi tikrinant nuotekų tvarkymą, pasakojo J. Janonis.
Pernai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad nesant galimybių prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, įvairių pastatų savininkai privalo turėti ir ne mažiau kaip vienerius metus saugoti dokumentus (nuotekų išvežimo ar analogišką sutartį, nuotekų perdavimo išvežimui aktus, važtaraščius ar kt., apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentus), įrodančius, kad nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų ir (ar) septikų yra perduotos išvežti nuotekų vežimo paslaugas teikiančiai įmonei.
Taisyklėse taip pat numatyt, kad tualetai su kaupimo rezervuarais, individualios nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką ar individualios sistemos su kaupimo rezervuarais turi būti įrengtos vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintų Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijų Nr. R 22-00 reikalavimais“.
Paprasčiausias būdas tinkamai tvarkyti nuotekas – esant galimybei prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Šiuo metu Alytuje yra apie 280 prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų, kuriems tokia galimybė yra sudaryta.
Pasak bendrovės „Dzūkijos vandenys“ vandentiekio ir nuotakyno departamento direktoriaus Leono Mackevičiaus, šiem gyventojams nuotekų tinklai yra atvesti iki privataus sklypo ribos. Todėl norint prisijungti, tereikia nuo esamo pastato išvado ar kieme esančio išgriebimo šulinio pakloti naują nuotekų išvadą iki šalia sklypo ribos esančio pasijungimo šulinėlio.
Kokie dokumentai tam reikalingi ir kur, prie centralizuotų tinklų prisijungti norintis gyventojas turėtų kreiptis? – paklausėme L. Mackevičiaus.
Gyventojas turėtų atvykti į bendrovės „Dzūkijos vandenys“ (Pulko g. 75) inžinerinį-gamybinį skyrių (3 kabinetas) ir užpildyti prašymą Projektavimo techninėms sąlygoms gauti.
Pateikiant minėtą prašymą, reikia turėti:
1. žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus (išduoda VĮ Registrų centras),
2. žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise,
3. statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą,
4. žemės sklypo planą.
Techninės sąlygos išrašomos nemokamai.
Pagal gautas technines sąlygas parengiamas prisijungimo projektas (jungiantis prie ES lėšomis paklotų nuotekų tinklų projektą nemokamai parengia UAB „Dzūkijos vandenys“).
Kiek kainuoja tolesni statybos darbai ir kas gali juos atlikti?
Parengus prisijungimo projektą, tolesnius statybos darbus gali atlikti ir įmonės, ir pats sklypo savininkas.
Jungiantis prie ES lėšomis paklotų nuotekų tinklų yra galimybė sudaryti statybos darbų sutartį su UAB „Dzūkijos vandenys“. Preliminari darbų kaina 80–100 Lt už tiesinį metrą. Į kainą įskaičiuoti žemės darbai, medžiagos, vamzdynų montavimas.
Konkreti kiekvieno pajungimo darbų kaina patikslinama parengus prisijungimo projektą, o už atliktus darbus yra galimybė atsiskaityti dalimis per vienerių metų laikotarpį, gyventojui palankiu grafiku.
Darbus gali atlikti ir kitos statybų įmonės: UAB „Nerda“, UAB „Nivelsta“, UAB „Vadena“, UAB „Dusmenėliai“ ar kitos. Taip pat, kaip minėjau, juos gali vykdyti ir pats savininkas.
Atlikus statybos darbus, su UAB „Dzūkijos vandenys“ sudaroma sutartis dėl nuotekų tvarkymo.
Už į centralizuotus nuotekų tinklus išleistas nuotekas atsiskaitoma pagal apskaitos prietaiso parodymus. Vieno m3 kaina – 4,465 Lt (1,295 Eur/m3).