Praėjusią savaitę kasdien į Alytaus pataisos namus vykdavo desantas iš Kalėjimų departamento. Keturi pareigūnai kiauras dienas klausėsi nuobodžiaujančių, kaip pasakytų vargstantys laisvėje, išsidirbinėjančių nuteistųjų skundų dėl per siauro tarpo prie lovos, ant palangės kakojančių balandžių ar panašaus „kosmoso“.
Skundų piramidės viršūnėje – Lukiškių kalėjimas ir Alytaus pataisos namai
Kaliniai sugeba gauti dėmesio nieko nedarydami, tiesiog būdami savimi, tiesiog tratindami skundus nevaldomu srautu dėl dalykų, kurių laisvėje būdami nei matė, nei naudojo. Kalėjimų tema nuolat pulsuoja žiniasklaidoje. Nuteistieji savo skundais veržiasi į pirmuosius žinių portalų puslapius, rašydami laiškus žurnalistams. Po vieno tokio niekinių skundelių pasiprašiau ir aš kartu su pareigūnais į Alytaus pataisos namus, apsižvalgyti ten, kur nepatenka pašalinė akis.
Tad kuo skundžiasi nuteistieji?
Štai dešimt metų nelaisvės gavęs A. K. norėtų gauti kilimėlį mankštai ir dar pageidautų, kad prie jo nesiartintų narkomanai, sergantys ŽIV, džiovininkai ir kiti, pasak jo, „brudai“. Karma, – pagalvoju, pasidomėjusi jo kriminaline istorija. Pasirodo tokia bausmė skirta už narkotikų gabenimą ir platinimą stambiu mastu. Dar pagalvoju, kažin kiek žmonių A.K. padarė narkomanais, kurie dėl kelių eurų dozei suskaldydavo senukams galvas?
Nesuprantu, kodėl reikia ką nors papjauti ar apiplėšti, kad tokio žmogaus teisės tampa svarbesnės negu jų aukų, dažniausiai nesulaukiančių žalos atlyginimo. Kas taip perlenkė vienos grupės žmonių teises, kuriomis manipuliuojant, stringa pats teisingumo vykdymas?
Daugybė pareigūnų, atitraukti nuo pagrindinio savo darbo, atsakinėja nuteistiesiems ir jų teisių gynėjams nesibaigiančius skundus. Nuo skundų dėl netinkamų kalėjimo sąlygų dūsta teismai, Seimo nariai nuolat gauna jų šūsnis, Seimo kontrolieriai, kurių „humaniškos“ rekomendacijos įkalinimo įstaigų administracijoms dažnai prasilenkia su sveiku protu. Įdarbintos visos skundams jautrios kontrolės organizacijos, paklauskite Veterinarijos tarnybos, kiek kartų važiavo tikrinti nuteistųjų skundų, nes maistas jiems per šaltas patiekiamas. Arba – nekaloringas, atvažiuoja tikrintojai, skaičiuoja davinio kalorijas. Ar kokie nors seneliai, išlaikomi valstybės, savo prieglaudose sulaukia tiek dėmesio?
Bausmių vykdymo sistema beveik užstrigusi, skundų piramidės viršūnėje visada – Lukiškių kalėjimas ir Alytaus pataisos namai. „Gyvagalviams“, taip vadinami tokie, nuteisti iki gyvos galvos, tai patikrintas būdas gauti dėmesio, prablaškyti nuobodulį ir dar turėti iš to finansinės naudos.
Bausmės laikas skaičiuojamas serialais
Kai nusikaltėlis patenka į įkalinimo įstaigą, mažų mažiausiai tikimės, kad bus apribotas jo komfortas, tačiau iš vidaus ši įstaiga baisi neatrodo. Alytaus pataisos namai užima net 18 ha plotą. Tai – miestas mieste.
Dirba tik trečdalis nuteistųjų. Bausmės laikas skaičiuojamas serialais, peržiūrėtais lovose – prie beveik visų, it kokiam Boeing lėktuve, pritvirtintas nedidelis televizorius.
Dauguma „kali“ gulėdami siaurose lovose, po to tatuiruoti milžinai eina į poilsio kambarius, kuriuose odiniai baldai, egzotiškų žuvų akvariumai, blizgančios grindys, treniruokliai, biliardo stalas, kompiuteriai, muzikos klubas, sporto aikštelės…
2016 metais nuteistųjų išlaikymui įkalinimo įstaigose skirta 54,7 mln. eurų
Šiuo metu Alytaus kalėjime „sėdi“, daugiausia guli, ir net vidury dienos, – apie 1100 nuteistųjų. Ne visi jie „mūrai ąžuolai“, socialiniuose tinkluose žvejojantys nuotakas ir lengvatikes aukas. Natūralioji atranka daugelį čia pasodina ant atstumtųjų suolelio. Dauguma suluošinti jų pasirinkto gyvenimo kelyje. Kitų, už grotų atsidūrusių už pirmąjį savo nusikaltimą, tiesiog gaila. Kai kuriems čia ne vieta, nes jie nesugeba pakovoti už save. Tačiau Alytaus pataisos namų kontingentas – daugkartiniai „čempionai“, kriminalinį stažą skaičiuojantys dešimtimis teismo nuosprendžių.
„Ozas“ – taip vadinasi Alytaus pataisos namų korpusas, kuriame gyvena „šiustriakai“. Tik atvėrus duris, pradeda švilpti it varnėnai, šaukti „mentai, mentai“ . Kelių pareigūnų prižiūrimame nuteistųjų būryje vis kas nors verdama, gaminama, slepiama. Priėjus iki švilpiko vietos, pamatai tik nekaltas akis, kurios, žinoma, ne prie ko… bet per kiekvieną kratą randama telefonų, kortelių, interneto ryšio priemonių. Ryšys ir svaigalai čia brangiausia valiuta.
Nors ant tvorų dar likę užrašai „Stop – bus panaudotas šaunamasis ginklas“, bet, perrašius įstatymą, nuo rugsėjo 1-osios vargu kas šaus sprunkantį per tvorą į laisvę. Tačiau ko bėgti, kai kalėjime daugelis gyvena geriau, negu kiti laisvėje? Daugelis nuteistųjų, būdami laisvi, neturėjo socialinio draudimo, neturėjo darbo stažo, nesilankydavo pas gydytojus, neturėjo pinigų maistui, vaistams, pramogoms. Benamiai apie tokius poilsio kambarių su odiniais baldais galėjo tik svajoti, dauguma apsieidavo be higienos priemonių, dantų pastos, dezodorantų, prezervatyvų. Čia – viską gauna veltui.