Skaitantiems tik antraštes siūlau iš karto pereiti į komentarų sritį ir nesukti galvos, ką Alytuje reikia ar nereikia daryti. O kam? Juk atsakymas vis tiek tas pats – nieko nedarykime.
Nežinau, ar karantinas čia taip veikia, ar mėnulio kalendorius, bet keletą pastarųjų mėnesių informacijos srautas tik ir generuoja mintis, kad mieste pokyčiai yra nereikalingi ir tik jaukia ramų miestelėnų gyvenimą.
2019 m. balandį prisiekė nauja miesto taryba. Rinkimų metu tiek partijos, tiek visuomeniniai komitetai pridalino aibę pažadų, kurie turėtų virsti darbais. Na, tai per metus laiko buvo pabandyta keletąsvarbių darbų atlikti ir kokia reakcija juos lydėjo.
Laisvoji ekonominė zona. Jau daugiau nei dvidešimt metų Alytaus miestas po truputį traukiasi. Ir taip beveik po 1000 gyventojų per metus. Per kiekvienus rinkimus politikai prisižada, kad jau jų kadencijų metu tai sukurs šimtus ar net tūkstančius darbo vietų. Negali sakyti, kad jų neatsiranda, tačiau didesnio proveržio stipriai trūksta.
Taigi 2019 m vasarą miesto taryba apsisprendė parengti galimybių studiją, kurioje iš 3 perspektyvių vietų būtų pasirinkta, kur galėtų atsirasti LEZ. Juolab, kad ir vyriausybė siunčia signalus, jog laimintų tokios teritorijos atsiradimą Alytuje.
Studiją jau turime ir atsakymas daugiau nei aiškus – LEZ steigti geriausia vieta yra aerodromo teritorija.
Na, ir prasidėjo! Pirmiausia į kovą stojo aerodromo valdytojai, kurie tą patį aerodromą tiek nuvaldė, konkurentų aviatorių neįsileido ir jame jau senokai gyvybė yra tik palaikoma ir jokie didesni renginiai ar veikla nevyksta.
Tada atėjo gąsdintojų eilė. Jie miestiečiams piešia niūrų padangų ir rūkstančių kaminų paveikslą ir g1sdina, kaip bus nuodijami visi, gyvenantys aplinkui. Vaizdinys labai stiprus, tad reikia ilgų diskusijų aiškinant, kad šiuolaikiniai verslai, kuriantys aukštos pridėtinės vertės produktus, veikia netaršiai ir moka kur kas didesnius nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje.
Na, ir galiausiai dalis verslininkų miesto taryboje, kurie groja pirmuoju smuiku ir stabdo bet kokią idėją, kad čia galėtų atsirasti LEZ. Kodėl jie taip daro? Aš galiu tik nuspėti, bet kaip užuominą siūlau pasižiūrėti dalies jų valdomų įmonių vidutinius atlyginimus darbuotojams ir paveikslas taps aiškesnis.
Beje, teko girdėti ir neoficialų pokalbį, tarp Marijampolės steigiamo LEZ operatoriaus ir buvusios tos savivaldybės merė, kuri prašė nekelti darbuotojams per daug atlyginimų LEZ teritorijoje veikiančioje įmonėje, kad vietos verslininkai labai nenukentėtų. Gal čia ir slypi visa esmė? Bet, žinoma, geriau nieko nedarykime!
Švietimas. Labai įdomi tema. Jau daugiau nei dešimtmetį visi mieste kalba, kad reikia atlikti švietimo tinklo pertvarką, kadangi vaikų skaičius krito dvigubai, įstaigų skaičius nepasikeitė, o švietimo išlaidos „suvalgo“ apie pusę viso miesto biudžeto.
Ir antra problema, kad padaugėjo darželinukų, kurie fiziškai nebetelpa į esamus darželius ir tėveliai nebeturi kur jų dėti, nes privačių darželių taip pat tiek nėra.
Vasario-kovo mėnesiais priėmėme sprendimus, kurie leistų atlaisvinti dviejų darželių pastatus, kuriuose veikia mokyklos, o vaikai nuo naujų mokslo metų eitų į kitas mokyklas. Pasirašėme istorinį susitarimą su Alytaus rajono savivaldybe, kad už rajono vaikus, kurie lanko mūsų miesto darželius, išlaidos bus kompensuojamos nebe miesto, o rajono savivaldybės sąskaita, kas leistų sutaupytus pinigus nukreipti į tą patį švietimo kokybės gerinimą. Tačiau dalis tarybos narių eilinį kartą organizuoja sprendimo atšaukimą, nes – o kam? Geriau nieko nedarykime.
Na, ir galiausiai mažesni, bet nemažiau svarbūs akcentai. Šią savaitę buvo paviešinta, kad nori steigtis privatus vaikų darželis nuosavų namų kvartale. Tokių darželių yra daugybė tiek mūsų šalyje, tiek kitose valstybėse, pvz. Londone veikiantis lietuvių vaikų darželis „Obelėlė“, esantis tipinio britų namo galiniame kieme.
Tai, kaip jūs manot, ar pavyko nukirpt juostelę ir pradėt veiklą? Žinoma, kad ne, nes aplinkinių namų gyventojai baisiausiai pasipiktino, kad darbo metu, kai vaikai eis į šį darželį, nuo jų aidinčio juoko bus drumsčiama jų ramybė!
Kaip ir minėjau, Alytuje trūksta vietų vaikams darželiuose, verslas bando į tai reaguoti, o bendruomenė pyksta. Manau, peticija neišvengiama. Juk kam steigti, geriau nieko nedarykime.
Praėjusiais metais Kurorto rajono gyventojai piktinosi, kad jaunimas ir atvykę į mūsų miestą svečiai pro jų namus važiuoja pabūti gamtoje į Dainų slėnį ir taip pravažiuojančių mašinų triukšmas trukdo jų ramų poilsį, nors daugiabučių gyventojai turintys butus prie judrių gatvių galėtų jiems šiek tiek daugiau papasakoti apie triukšmą. Siūlymas buvo žūtbūt uždrausti įvažiavimą. Kam ta veikla Dainų slėnyje, geriau nieko nedarykime. Ir tokių „nieko nedarykime“ turime daugybę, visų čia prisiminti ir sudėti tikrai nepavyks.
Tai taip ir gyvename „nieko nedarykime mieste“, nes visada atsiras tų, kurie yra nepatenkinti viena ar kita veikla. Miestas po truputį virsta provincija, bet gal taip ir reikia. Be reikalo čia dalis politikų stengiasi, kad bent šioks toks proveržis būtų, o galėtų sau ramiai „atbūti“ keturis metus, nes kam stengtis. Geriau nieko nedarykime.