Vakar užblokavau savo „Facebook“ paskyroje Seimo narį Vytautą Baką, tai tikriausiai daugiausiai, ką gali padaryti paprastas žmogus, išreikšdamas savo nepasitikėjimą, nusivylimą politiku. Užblokuoti ir nebendrauti – tai žinutė, kuri gali pakeisti daugelio ir pačio politiko nuomonę. Per du bendravimo metus taip ir neteko įžvelgti teigiamų Seimo nario bruožų. Šiame tekste nesistengsiu papunkčiui išvardinti V. Bako visų man nepatikusių klaidų, bet parašysiu bendrą, kaip alytiškio nusivylimą šiuo politiku, kurį mes išrinkome į Seimą.
Pagalvojau sau, kada ateina ta riba, kai politikas netenka pagarbos, kada jis tampa atstumiančiu? Tada, kai praranda ryšį su rinkėju. Jei žmogus per savo kadenciją taip ir nesugeba atrasti ryšio su žmogumi, nesugeba vadovauti Alytaus skyriui, nėra iniciatyvus, ar jis vertas pagarbos ir pasitikėjimo?
Būtent politikas ir netenka pagarbos tada, kai jis nebetenkina ar neatitinka savo rinkėjų lūkesčių ir poreikių. Kai politikas pamiršta savo rinkėjus, koncentruodamasis į savo asmenines ambicijas arba interesus, nesilaiko pažadų, dažnai klaidina, ignoruoja jį palaikantiems asmenims iškeltus klausimus arba tiesiog negali efektyviai atstovauti savo skyriaus interesų, visa tai parodo politiko silpnumą. Kai politikas netenka ryšio su savo rinkėjais, komandos draugais, jis praranda pagarbą, o tai dažnai nulemia ir politinės karjeros pabaigą, parodo politinį apatiškumą.
V. Bakas mano galvoje išliks kaip pakankamai arogantiškas politikas, Alytuje savo politinius reikalus patikintis ir tvarkantis, vienos moterėlės, valstybės tarnautojos nuožiūra. Per du metus pilnai supratau, kad toks žmogus kaip V. Bakas niekada neatstovavo ir neatstovaus mano kaip piliečio interesų.
Tai tokio tipo žmogus, kuris niekada nepasakys tau ačiū už įdėtą indėlį buriant visą pusmetį komandą, niekada nepasakys tau ačiū, kad stengeisi sudalyvauti darbo pasiūlymo konkurse siekiant politinės pozicijos, niekada neskatins.
Niekada nemėgau žaisti dvigubų standartų, kalbėti apie žmones jiems už akių, nešioti intrigas ir klaidinti grupelę žmonių, laukiančių skyriaus išgelbėjimo. Dvigubi standartai, mano galva, yra žemo politiko bruožas, kaip ir pakviesti žmogų į susitikimą, žadant jam komandinį darbą, o po to visų akivaizdoje pažeminti kaip niekam nereikalingą. Toks politiko stilius primena kadaise žmones gąsdinusį demoną Molochą, kuris rydavo visus savo priešus iš eilės, o vėliau, kai jų nebelikdavo, pradėdavo ryti ir savuosius.
Mano nuomone, arogancija, nesiskaitymas, elitiškumo pojūtis, tai – ženklas, kada kliba politiko karjera, griūva žmonių palaikymas, dingsta pasitikėjimas. Kol tokie reiškiniai vyks ne tik savivaldybių, bet ir visos Lietuvos politikoje, nieko gero tikėtis neverta.
Pagarbiai, Tomas Bartkus
Autoriaus pateikta nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Užs. Nr. 09/05/23