Norite daugiabutyje įsirengti kondicionierių? Pasidomėkite, kada reikia leidimo

Karštos vasaros dienomis daugiabučiuose namuose saulė dažnai prišildo tiek, kad net ir visų kambarių vėdinimas nepadeda, todėl kai kurie gyventojai savo butuose linkę įsirengti kondicionierius. Tačiau kondicionieriaus įrengimui dažnai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).

„Statant kondicionieriaus įrenginį ant stogo, jei jis yra montuojamas ne aukščiau, kaip 1 metras virš parapeto, statybos leidimo nereikia. Kai jis montuojamas aukščiau, kaip 1 metrą virš parapeto, statybos leidimas privalomas, taip pat leidimas privalomas ir montuojant ant fasado bet kokią inžinerinę įrangą. Tai aktualu jei kondicionieriaus įrenginys pajungiamas tiesiant vamzdelius ant sienos fasadinės pusės (išorėje). Norint gauti statybos leidimą reikia kreiptis į privatų projektuotoją, kuris parengs projektą ir pateiks savivaldybei leidimui gauti“,- sakė Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Palumickas.

Jo teigimu, nepriklausomai nuo to, ar statybos leidimas reikalingas ar ne, kondicionierių montuojant ant bendro naudojimo objektų (laikančios sienos, perdangos, stogas ir t. t.), privalomas bendrasavininkų pritarimas protokoline forma. Ji turi atitikti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą arba jeigu bendrija name nėra sudaryta, tuomet reikia vadovautis LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnio reikalavimais, kurie yra taikomi daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams, esantiems mieste.

Yra ir kitų atvejų kai atliekant paprastąjį būsto remontą, leidimas yra privalomas:

• kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius;

• išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį);

• ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastajam remontui, atliekamam mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Visus atvejus apibrėžia Statybos techninis reglamentas.

Pagal statybos techninio reglamento  įstatymą statinio paprastuoju remontu laikomi šie darbai:

• statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (tarp jų – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;

• sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;

• fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas;

• angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;

• nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;

• angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;

• pastatų ar jų dalių apšiltinimas;

• balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;

• architektūros detalių pakeitimas;

• statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas;

• kiti statybos darbai (tarp jų – apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.