Seirijų miestelio 500-osioms įkūrimo metinėms įamžinti išleista knyga ,,Seirijų praeitis ir dabartis“, kurios sudarytoja – buvusi Seirijų vidurinės mokyklos mokinė Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, doktorantė, geriausia 2011-ųjų metų Lazdijų rajono kraštotyrininkė, gyvenanti Panevėžyje.
Redakcinės kolegijos narė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus vedėja, daktarė Vilija Ragaišienė ypač teigiamai įvertino Lionės Cibulskaitės-Lapinskienės sudarytą knygą, kuri anot jos, turėjo pradžiuginti ne tik nuostabaus Dzūkijos kampelio – Seirijų – žmones, bet ir visus, kuriems įdomi savo krašto istorija, kultūra ir kalba:
,,Knyga yra ir, neabejoju, kad ir ateityje bus naudinga ne tik su Seirijais įvairiais ryšiais susijusiems žmonėms, bet ir visiems, skaitantiems, rašantiems, norintiems pažinti. Mat joje sumaniai ir įtaigiai atskleistas ir įamžintas Seirijų ir jų apylinkių kultūros paveldas, pateikta daug įdomių istorinių faktų ir įžvalgų, pristatyti Seirijus ir savo kraštą kūrę ir kuriantys žmonės.
Knyga tikrai bus įdomi kiekvienam, kuris ją paims į rankas: ir paprastam kaimo žmogui, ieškančiam pažįstamų veidų, ir moksleiviui, norinčiam pažinti savo kraštą, ir mokytojui ar mokslininkui, ieškančiam patikimos, išliekamąją vertę turinčios medžiagos. Kitaip sakant, ji sudomins ir daug mielų širdžiai prisiminimų suteiks ir tiems, kurie gyvena ir puoselėja Seirijus, ir tiems, kurie pabirę po visą pasaulį, tik retkarčiais užsuka į gimtąjį kraštą aplankyti artimųjų ar buvusius tėvų namus menančių medžių…
Nežinau žodžio, kuriuo būtų galima įvardyti knygos sudarytojos Lionės Cibulskaitės-Lapinskienės atliktą darbą. Vargu ar kas įsivaizduoja, kiek laiko ir kantrybės reikėjo po kruopelytę surankioti medžiagą ir ją sudėti į knygą… Žinau, tik viena, kad Lionės Cibulskaitės-Lapinskienės atliktas darbas yra meilės savo kraštui ir jo žmonėms, gimtajai kalbai, tėvų įskiepytoms vertybėms ir viskam, kas stiprina žmogaus dvasią, išraiška ir įrodymas.
Pratarmėje Lionės Cibulskaitės-Lapinskienės pasakyti žodžiai, kad „šįkart padaryta, kas galėta“ yra kuklaus žmogaus nedrąsus kvietimas susitikti knygos puslapiuose. Perskaitykite ir įsitikinsite, kad iš tikrųjų padaryta daug daugiau nei galėta. Manau, kad negreitai kas nors padarys daugiau ar geriau…“