Kauno LEZ plėtros galimybės regionams – naujos darbo vietos ir pasiūlymai verslui

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), pasirašiusi sutartis su 11 Lietuvos ir užsienio kompanijų, planuoja sukurti daugiau nei 500 darbo vietų įmonės viduje ir triskart tiek – už Kauno LEZ ribų. Darbuotojų paklausa bus jaučiama ne tik Kauno rajone, tačiau ir aplinkiniuose Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonuose.

„Viena darbo viena laisvojoje ekonominėje zonoje sukuria tris darbo vietas ne LEZ teritorijoje, rodo tarptautinė patirtis. Planuojama, kad Kauno LEZ ėmus veikti visoms 18 įmonių, darbuotojų skaičius padvigubės, taigi, bus sukurta dar 500 darbo vietų. Tuo tarpu už LEZ ribų gali būti jaučiamas daugiau nei pusantro tūkstančio darbuotojų poreikis“, – sakė Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis.

Nauji Kauno LEZ investuotojai galės pasiūlyti darbą inžinieriams, technologams, informacinių technologijų specialistams, gamybos personalui. Planuojama, jog už Kauno LEZ ribų bus reikalingi  vairuotojai, medienos, chemijos pramonės darbuotojai. „Šiuo metu Kauno LEZ dirba darbuotojai iš Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos. Išaugus darbuotojų poreikiui, darbo Kauno LEZ galės rasti ir aplinkinių regionų: Alytaus, Lazdijų, Varėnos, gyventojai“, – teigė V. Petružis.

Jis priminė, kad darbuotojų poreikis bus jaučiamas ne tik Kauno LEZ, bet ir už jos ribų. Vietinės vidutinio ir smulkaus verslo bendrovės turės galimybę bendradarbiauti su Kauno LEZ investuotojais ir prisidėti prie Kauno LEZ infrastruktūros plėtros.

Daugiausiai darbo vietų planuoja sukurti šiaudų granulių gamintojai UAB „Enwipellets“ – 210. Įmonė žada investuoti 131 mln. Lt, o didžiąją dalį gaminamos produkcijos eksportuoti. Dar 85 darbo vietas Kauno LEZ‘e planuoja sukurti pieno perdirbimo gamykla UAB „Pienas LT“, pusšimtį –  šilumos izoliacinių plokščių gamybos kompanija UAB „Finnfoam“.

„Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje planuojančių įsikurti kompanijų investicijos itin stambios. Bene pusė įmonių veiklos pradžiai skirs daugiau nei po šimtą milijonų litų. Jos investuos ne tik į darbo vietų kūrimą, tačiau ir į inovacijų, technologinės bazės stiprinimą. Bendradarbiavimas su minėtomis kompanijomis atvers naujus plėtros horizontus vietiniam verslui, įmonės turės galimybę plėsti partnerystę su užsienio kompanijomis, užmegzti verslo ryšius su Kauno LEZ investuotojais. Vienas iš svarbiausių bendradarbiavimo su Kauno LEZ įmonėmis privalumų – vakarietiška verslo kultūra, kuri garantuoja ne tik konkurencingą atlygį, tačiau ir kokybišką bei abiem pusėms priimtiną bendradarbiavimo formą“, – pasakojo Kauno LEZ generalinis direktorius V. Petružis.

Tarp 11 sutartis su Kauno LEZ pasirašiusių bendrovių: šiaudų granulių gamybos kompanija UAB „Enwipellets“, šilumos izoliacinių plokščių gamybos įmonė UAB „Finnfoam“, automatinių vartų gamybos kompanija UAB „Ryterna Group“, žuvų perdirbimo įmonė UAB „Baltic Fish Export“, pramoninių brangakmenių gamybos įmonę UAB „Rokor“ ir kt.

Apie Kauno LEZ:

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) yra 534 ha užimanti pramoninės plėtros teritorija, klientams siūlanti mokesčių lengvatas. Nuo bendrovės įkūrimo pradžios Kauno LEZ yra pritraukusi investicijų už 1,2 mlrd. litų, daugiau negu 70 proc. jų sudaro tiesioginės užsienio investicijos. Kauno LEZ  sutartis pasirašiusios 18 Lietuvos iš užsienio kapitalo kompanijų, šiuo metu Kauno LEZ jau veikia 7 įmonės, vyksta 3 įmonių statybos darbai. Kauno LEZ įsikūrusiose įmonėse dabar dirba 500 darbuotojų.

Projektas „Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) rinkodaros veiklų projektas“ (Nr. VP2-2.4-ŪM-01-V-01-007) yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.