„Ką daryti, kad ir vaikai, ir mokytojai norėtų eiti į mokyklą?“, – atsakymo į šį klausimą penktadienį ieškojo daugiau kaip du šimtai pedagogų, dvasininkų, švietimo sistemai neabejingų specialistų, susirinkusių į Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje vykusią respublikinę konferenciją „Noriu į mokyklą“.
Konferencijoje dalyvavo pedagogai iš visos Lietuvos. Sveikinimo žodžius dalyviams tarė Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius, Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, bei dvasininkai: Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris, kunigas Linas Baltrušaitis, dvasinės teologijos licenciatas, kunigas Algirdas Toliatas.
Pradėdama konferenciją, Šv. Bendikto gimnazijos direktorė L. Šernienė džiaugėsi draugų ir bendraminčių iš visos Lietuvos susibūrimu.
„Džiaugiuosi Jumis visais, pažįstamais ir artimais, tais, su kuriais dar nesusipažinome, bet atvykusiais iš tolesnių Lietuvos vietų bei iš arčiau. Juolab, kad tai ne pirmoji mūsų konferencija. Tikiuosi, kad ir ši bus kupina ne tik gerų įspūdžių, bet ir pasidalinimų naudinga patirtimi“, – sakė konferenciją organizavusios gimnazijos vadovė.
Alytaus miesto meras V. Grigaravičius linkėjo pedagogams tobulėti ir ieškoti naujovių, kad kiekviena ugdymo įstaiga taptų patraukli. „Labai norėčiau, kad ir tarp mokyklų, ir tarp mokytojų nebūtų pavydo ir asmeniškumų. Siekime visi kartu tobulėti, padėdami vieni kitiems“, – linkėdamas sėkmės konferencijos darbe, sakė miesto meras.
Švietimo ir mokslo viceministras G. Kazakevičius ne tik sveikino susirinkusius, bet ir buvo pirmasis konferencijos pranešėjas, ieškojęs atsakymo į klausimą „Kaip kiekybė virsta kokybe?“ ir pateikęs atsakymą: „Viskas priklauso nuo mokytojo?“
Konferencijos dalyviai įdėmiai klausė kone valandą trukusio viceministro pranešimo apie aktualias šalies švietimo sistemos problemas ir galimus jų sprendimo būdus, ugdymo įstaigų ir mokytojų būtinybę nuolat tobulėti.
Prisimindamas tautinės mokyklos koncepciją, Lietuvoje kurtą prieš daugiau kaip du dešimtmečius, viceministras akcentavo, kad joje yra sudėta labai daug dalykų, į kuriuos reikėtų atsiremti, siekiant šiandienos pertvarkų ir ugdymo kokybės.
„Jei į mokyklą norės ateiti mokytojas, tai į ją norės eiti ir vaikas“, – įsitikinęs viceministras. Tačiau, jo teigimu, pasiekti tai yra gana sudėtinga, nes mokytojų laisvė, kūrybiškumas ir iniciatyvos kartais yra ribojamos įvairiais norminiais dokumentais, nereikalingomis biurokratinėmis procedūromis.
Tarsi pratęsdamas šias mintis, konferencijoje dalyvavęs žinomas kunigas, Lietuvos policijos kapelionas A. Toliatas sakė, jog taip jau yra pasaulyje surėdyta, kad gauti per galvą gali ne tik už blogus dalykus, bet ir už gerus.
„Kartais iniciatyvos, geri, bet nesuprasti dalykai, kelia aplinkinių pyktį, galima dėl jų nukentėti, bet aš visuomet sakau, kad pasaulį į priekį stumia darymas, o ne stovėjimas vietoje. Siekis įgyvendinti savo idėjas yra progreso variklis, geresnio žmogaus kūrybos pradas“, – kalbėjo kunigas.
Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centro įgyvendinamo projekto „Lyderių laikas 3“ metodininkė-ekspertė Olivija Saranienė savo pranešime analizavo mokytojo lyderystės mokykloje skatinimo galimybes.
Vėliau septyniose grupėse dirbę konferencijos dalyviai diskutavo ir praktiniuose užsiėmimuose sprendė įvairius klausimus, kurie susiję su su mokytojo bei ugdymo įstaigos sprendimais, galimybėmis pasiekti tam tikrų rezutatatų ugdant moksleivius.
Ar ir kaip tikėjimas gali padėti išmokti keliauti drauge? Geras mokytojas. Misija įmanoma! Ko reikia gerai mokyklai – vadovų ar lyderių? Ar gera pamoka tik klasėje? Kaip sujungti skirtingas kompetencijas: IKT ir kūrybiškumą? Diskusijos šiais ir kitais klausimais vyko darbo grupėse, kurioms vadovavo Virginija Vitunskaitė, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė, Kristina Kuznecova, UAB „Shibui Partners“ direktorė, edukologė ir psichologė Asta Blandė, Whatansu stovyklos organizatorė, Lituanistinės mokyklėlės „Keturi vėjai“ direktorė Jurgita Vidugirienė, Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokytoja ekspertė Jolanta Pacevičienė ir šios mokyklos mokytoja metodininkė Renata Janulienė, Vilniaus kolegijos dėstytojas, operos solistas Audrius Rubežius, Lukas Benevičius.
Grupėse buvo kalbama ne tik apie moralinius visuomenės ugdymo apsektus, bet ir atskirų individų grupių galimybes pateikti ugdymo dalykus ir juos suprasti taip, kad švietimo sistema taptų gerokai kūrybiškesnė, o į kiekvieną vaiką klasėje būtų žiūrima kaip į individą.