Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Jurgio Krasnicko patirtis Alytaus miesto savivaldybės taryboje – didžiausia. Nuo pat pirmos tarybos kadencijos 1990 metais tarybos nariu alytiškių renkamas (su vienos kadencijos išimtimi, kuomet dirbdamas Vilniuje Sveikatos apsaugos ministro A. Vinkaus patarėju, rinkimuose nedalyvavo) vaikų gydytojas nuo Dievo, politiku, kaip pats sako, tapęs iš reikalo ir dėl pakankamai retos itin stipriai išreikštos savybės – visuomet ir visur ieškoti teisybės. Ir kalbėti nevyniojant žodžių į vatą.
„Pasakyti, ką galvoju, man – ne problema. Problemos prasideda po to“, – tai viena iš daugelio J. Krasnicko frazių, kuriomis politikas taikliai apibūdina pats save. Ir prisipažįsta: „Aš kitaip negaliu. Negaliu ramiai žiūrėti, kaip mane ar kitus durnina“.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pirmininkas, Aplinkos ir plėtros komiteto narys, buvęs Alytaus miesto meras J. Krasnickas – šįkart apie nūdienos Alytaus aktualijas.
Apie gaisrą
Manęs ne kartą klausė, kodėl kilus gaisrui ir jį gesinant, tarybos narių nesigirdėjo ir nesimatė. O ar tai blogai? Aš džiaugiuosi, kad jų kišimasis į šį reikalą buvo minimalus.
Specialistai turi daryti savo darbą, politikai – savo. Man atrodo, kad kol kas savo darbą gerai padarė tik ugniagesiai, kiti – dar nelabai. Nes pradėti reikia nuo to, kas buvo atsakingas, kad tokia įmonė, tokiomis apimtimis ir be atitinkamų priešgaisrinių reikalavimų įvykdymo ir jų kontrolės galėjo veikti Alytuje? Išsiaiškinti ir priimti sprendimus – ryžtingus ir atsakingus. Ir padaryti tai turi tie, kam pagal tiesiogines funkcijas priklauso, o ne tikėtis, kad vėl viską išspręs savivaldybė ir jos vadovai.
Apie LEZ‘ą
Buvau ir esu kategoriškai prieš sprendimus, kurie neatneša naudos miestui ir jo žmonėms. Vienas tokių –LEZ‘as (Laisvoji ekonominė zona) kūrimas miesto aerodrome.
Tikrai turėjome galimybes nedidelio oro uosto plėtrai ir, manau, jas tebeturime. Ypač po Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo, kuris pasakė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai nutraukė žemės nuomos sutartį su aviatorių bendruomene ir sklypas turi būti jiems grąžintas. Vadinasi, stabdykim arklius dėl LEZ‘o ir tą aerodromą kuo greičiau darykime nedideliu oro uostu, o tai Marijampolė pasidarys ir eilinį kartą mus aplenks.
Galimybių studija dėl laisvos ekonominės zonos šioje situacijoje bus tik pinigų išmetimas. Reikia aerodromo taką sutvarkyti, kad galėtų normaliai nusileisti krovininiai lėktuvai. Alytuje pilna tuščių sandėlių, kurie galėtų tapti prekių iškrovimo vietomis – didelis logistikos centras būtų ne prasčiau negu nauja pramonės zona.
Apie švietimo pertvarką
Daug diskusijų ir aistrų pastaruoju metu kelia švietimo pertvarkos planas. Kol dar jis nepatvirtintas reikia gerai išanalizuoti, neskubant pritarti arba nepritarti. Racionalumo reikia, nepaneigsi, tuščių patalpų negali būti, bet reformą reikia daryti taip, kad kuo mažiau problemų būtų pedagogams ir vaikams.
Visiems mokytojams svarbu, kad jie turėtų geras darbo sąlygas ir tinkamą atlygį už tą darbą. Tad ir tą reformą reikia padaryti taip, kad ji duotų konkrečią pridėtinę naudą: geresnį ugdymo procesą, didesnius atlyginimus, patogesnes darbo ir mokymosi sąlygas pedagogams bei vaikams.
Išskirtinio dėmesio sulaukė siūlymas griauti Likiškėlių mokyklą ir vietoj jos statyti naują. Ar tikrai reikia naują statyti? Negi visi jau tokie išlepę, kad 15 ar 20 minučių iki kitos mokyklos nueiti nebegali?
Reikia ir apie kitus dalykus galvoti – tuoj mes gydytojų ir mokytojų nebeturėsime. Kitados buvo sakoma, kad yra trys šventos profesijos: kunigas, daktaras ir mokytojas. Mažesnės kaimų parapijos nuolatinių kunigų jau seniai neturi, jaunesni gydytojai į užsienį išvažiuoja, tuoj ir mokytojų pradės trūkti. Jau nekalbant apie tai, kad mokiniai tuoj dvigubai daugiau teisių turės negu mokytojai. Čia, aišku, visos Lietuvos problema, bet ir mums reikia ir tuos dalykus įvertinti, o ne tik už vienos ar kitos mokyklos sienoje esančios plytos laikytis arba ją greičiau griauti.
Apie operatorius
Svarbu suvokti, kad pertvarkyti reikia ne tik švietimą, bet ir sveikatos apsaugą. Esu įsitikinęs, kad Alytuje turi atsirasti vienas medicinos centras, kuris koordinuotų ir pacientų srautus, ir užtikrintų didesnį paslaugų prieinamumą, ir gydymo kontrolę, pradedant šeimos gydytojais ir baigiant slauga bei priežiūra.
Kilus gaisrui įsitikinome, kad medicininės reabilitacijos ir sporto centrui patalpos Pramonės rajone nėra tinkama vieta ir būtina kuo greičiau galvoti, kur ši įstaiga galėtų būti perkelta.
Labai skeptiškai vertinu pasigirstančius siūlymus vienam ar kitam savivaldybės valdomam objektui ieškoti operatoriaus – privačios įmonės, kuri tvarkytųsi, pavyzdžiui, Pramonės parke ar Sporto rūmuose.
Jei kažkuri iš šių įstaigų blogai dirba, reikia pareikalauti, kad gerai dirbtų, o jei vadovai nenori ar nesugeba – vyti lauk ir kitus priimti. Negana to, kad valstybės turtas privatininkams parceliuojamas, tai dabar dar ir savivaldybėse pradėsime privačioms įmonėms išskirtines sąlygas kurti?
Jei jau tokie užmojai yra, tuomet gal visoms savivaldybės įtaigoms ir įmonėms operatorių ieškokime – ir „Dzūkijos vandenims“, ir „Alytaus šilumos tinklams“, ir kino teatrui, ir butų ūkiui, ir kitiems.
Dėl pramonės parko – labai kažkam būtų faina ateiti, kai liko keli laisvi sklypukai, kai infrastruktūra visa yra, operatorius tik grietinėlę galėtų semti, o savivaldybei tik išrūgos liktų.
Apie viešąjį transportą
Kažkas panašaus nutiko su miesto viešojo transporto sistema. Iš pirmo žvilgsnio, dabar išties yra geriau negu buvo. Čia nepaneigsi. Bet kiek tai, kai įsileidžiamas monopolistas, kainuoja miesto žmonėms?
Štai ir dabar – savivaldybės taryba turėjo maršrutinių autobusų bilietų kainas didinti. Du keliai buvo: arba iš biudžeto visų alytiškių sąskaita dengti, arba branginti bilietus? Pasirinktu atveju našta didėja tik tiems, kurie iš tiesų važinėja. Antras kelias buvo logiškesnis, jis ir pasirinktas.
Apie sklypus
Savivaldybės taryba nėra ta institucija, kuri kiekvieną kadenciją pradeda nuo balto popieriaus lapo. Kiekvienos kadencijos taryba ir jos sprendimus vykdanti savivaldybės administracija neišvengiamai tampa ankstesnės kadencijos sprendimų perėmėja.
O tų sprendimų ir jų pasekmių būna visokių. Šioje vietoje negaliu nepaminėti vadinamojo sklypų skandalo, kuriame, mano įsitikinimu, buvusios miesto valdžios rankomis meistriškai ragais sumušti dabartiniai savivaldybės vadovai, skaldomi socialdemokratai ir gal dar savi ne visai švarūs darbeliai pridengiami?
Naujoji savivaldybės taryba, jo dauguma, miesto vadovai dirba dar tik aštuonis mėnesius. O išbandymų jau būta visokių ir tikrai labai neeilinių. Jie ir suteikia patirties, ir užgrūdina. Patyrimo ir tvirto stuburo politikoje labai reikia, nes norinčiųjų manipuliuoti visada yra apsčiai. O jiems nepasiduoti geriausiai padeda tvirtas stuburas ir žinojimas, kad žmonių negalima nuvilti. Kiekvienas politikas turėtų padaryti daugiau nei yra pažadėjęs.
Tarybos nario ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu Nr. T-333, patvirtintu 2015 m. lapkričio 19 d.