Grėsmė: vietoj natūralaus medaus laižysime kinietišką

Medaus pavadinime negali būti vartojamas žodis „natūralus“, nes tai neatitinka Europos Sąjungos direktyvos reikalavimų ir  klaidina pirkėjus. Tokias išvadas pateikė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, įvertinusi atitinkamą Europos Komisijos išaiškinimą. Medaus etiketėse negali būti naudojami ir tokie pavadinimai kaip „pavasario gėlių medus‘‘, „vaistinių augalų medus“, nes jie yra niekuo nepagrįsti.  

Dėl medaus ženklinimo išaiškinimo į ministeriją kreipėsi Lietuvos bitininkų sąjunga.

Europos Komisija, išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerijos kreipimąsi, informavo, kad žodis ,,natūralus“ medaus pavadinime neturėtų būti naudojamas. Europos Komisijos nuomone, toks medaus pavadinimas neatitinka Direktyvos 2000/13/EB reikalavimų, kur teigiama, kad produktų ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl padarytų užuominų apie ypatingas maisto produkto savybes, kai tokias pačias savybes turi visi panašūs produktai.

Atsižvelgus į šį išaiškinimą ir Žemės ūkio ministerijos pateiktas išvadas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja šalies bitininkus, medaus pakuotojus ir prekybininkus, kad nurodant ženklinimo etiketėje medaus pavadinimą, negali būti vartojamas žodis „natūralus“.

Siekiant išvengti galimų nuostolių, bitininkams ir šiuo verslu užsiimantiems asmenims bus leista per nustatytą laiko terminą, suderinus su atitinkama teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, sunaudoti turimas etiketes arba jas perženklinti.

„Ženklinimo etiketėse turi būti nurodytas medaus pavadinimas, įmonė arba bitininko pavardė, adresas, užrašas „Tinka vartoti iki“, nurodant datą. Privaloma taip pat nurodyti medaus kilmės šalį. Jei medus surinktas iš daugiau nei vienos Europos Bendrijos (EB) valstybės narės ar iš trečiosios šalies, turi būti pažymėta: „EB medaus mišinys“, „ne EB medaus mišinys“ arba „EB ir ne EB medaus mišinys“. Priklausomai nuo gamybos būdo, medus gali būti korinis, su korinio medaus gabaliukais, nuvarvėjęs, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis. Tam tikrais atvejais šis saldus produktas gali būti įvardintas kaip rapsų, grikių, nektaro, lipčiaus medus. Tokie pavadinimai kaip „pavasario gėlių medus‘‘, „vaistinių augalų medus“ yra niekuo nepagrįsti ir negali būti naudojami. Pavadinime gali būti nurodytas regioninis ar teritorinis pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono. Todėl jeigu pavadinime naudojamas žodis „lietuviškas“, teisės aktų nuostatos nepažeidžiamos“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Stanius.

Bitininko komentaras

Kodėl geros kokybės medų reikia vadinti mišiniu

Lazdijų rajono bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Petrauskas, paprašytas pakomentuoti šiuos medaus ženklinimo pakeitimus, teigė: ,,Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl medaus pavadinimas negali būti  „pavasario gėlių medus“, jei jis bičių surinktas iš pavasarį žydinčių gėlių. Arba - kuo netinka žodis „natūralus“?

Europos Komisija į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukė mūsų bendrą - Lietuvos ir Lenkijos produktą  – Seinų/Lazdijų krašto medų. Europos laboratorijose buvo daromi šio medaus tyrimai. Jie  buvo ypač geri. Europos specialistai stebėjosi, kiek mažai kultūrinių augalų rasta Seinų/Lazdijų krašto meduje. Tai - išskirtinai kokybiškas produktas, pripažintas visoje Europos Sąjungoje.

Taigi kyla klausimas – kodėl mūsų krašto medus negali vadintis natūraliu? Kodėl geros kokybės medų mes turime vadinti, pavyzdžiui,  „EB medaus mišiniu“ ar panašiai?

Pats žodis mišinys paprastiems žmonėms kels nepasitikėjimą. Tokiu būdu žymėdami etiketes, prarasime kokybiško medaus vertę. Pirkėjai prašys parduoti ne mišinio, o tikro medaus, kaip buvo įpratę iki šiol. Raidės EB pavadinime irgi ne visiems bus suprantamos. Kai kas galbūt pagalvos, jog tai kokių nors kenksmingų sveikatai maistinių priedų trumpinys. Taigi manau, kad pakeitę medaus ženklinimo etiketes, mes, bitininkai, pirkėjų liksime nesuprasti. Naujovė įneš daug painiavos.

Šis ženklinimo pakeitimas turbūt yra stambių užsakovų užgaida. Tų, kurie medų veža iš trečiųjų šalių, ir ypač - Kinijos. Parsigabens jo iš ten, ir užrašę įmantrius pavadinimus, realizuos mūsų rinkoje.

Žodis „natūralus“ medaus pavadinime neturėtų būti naudojamas. Medaus pavadinimas, neturi klaidinti pirkėjo dėl padarytų užuominų apie ypatingas maisto produkto savybes, kai tokias pačias savybes turi visi panašūs produktai.

Atsižvelgus į šį išaiškinimą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja šalies bitininkus, medaus pakuotojus ir prekybininkus, kad nurodant ženklinimo etiketėje medaus pavadinimą, negali būti vartojamas žodis „natūralus“. Siekiant išvengti galimų nuostolių, bitininkams ir šiuo verslu užsiimantiems asmenims bus leista per nustatytą laiko terminą sunaudoti turimas etiketes arba jas perženklinti.

„Ženklinimo etiketėse turi būti nurodytas medaus pavadinimas, įmonė arba bitininko pavardė, adresas, užrašas „Tinka vartoti iki“, nurodant datą. Privaloma taip pat nurodyti medaus kilmės šalį. Priklausomai nuo gamybos būdo, medus gali būti korinis, su korinio medaus gabaliukais, nuvarvėjęs, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis. Tam tikrais atvejais gali būti įvardintas kaip rapsų, grikių, nektaro, lipčiaus medus.

Tokie pavadinimai kaip „pavasario gėlių medus“, „vaistinių augalų medus“ - niekuo nepagrįsti ir negalės būti naudojami. Pavadinime gali būti nurodytas regioninis ar teritorinis pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono. Todėl jeigu pavadinime naudojamas žodis „lietuviškas“, teisės aktų nuostatos pažeidžiamos nebus.