Prieš paskutinįjį vasaros antradienį Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Alytaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba pakvietė miesto gyventojus į nemokamą renginį „Saugiai ir sveikai palydėk vasarą!“. Nepabūgę nedidelio lietučio, Didžiosios Dailidės ežerėlio paplūdimyje būriavosi nuo mažiausio iki garbaus amžiaus gyventojo.
Renginio tikslas buvo priminti gyventojams pagrindinius pirmos pagalbos principus, patikrinti jų pirmos pagalbos žinias, bei paskatinti gyventojus atkreipti dėmesį į savo ir kitų sveikatą.
Pirmos pagalbos žinios būtinos kiekvienam
Padėti nelaimės ištiktam – kiekvieno pareiga ar tai tik medikų darbas? Dažnas mano, kad jam nebūtina žinoti pirmos pagalbos principų, jis vis tiek nemokės padėti, tam yra greitoji medicinos pagalba, tai jos darbas ir pareiga. Iš tiesų, statistika rodo, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta namuose, apie 80 proc. iš jų liudininkų akyse. Pačios svarbiausios ir lemtingos yra pirmosios 6 minutės. Ir visai nesvarbu koks įvykis bebūtų, ar skęstančiojo gelbėjimas, ar tiesiog pagalba gatvėje nukritusiam žmogui, labai svarbu pagalbą suteikti kuo greičiau iki kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba.
Ilgiau uždelsus, žmogų ištinka mirtis, ir net pati geriausia medicininė pagalba yra bejėgė padėti. Liūdniausia būna tada, kai nemokame ir negalime padėti savo artimam žmogui vien todėl, kad kažkada tiesiog numojome ranka ir patingėjome išmokti pagrindinius gaivinimo principus dažnai galvodami, kad man to tikrai neprireiks.
Tačiau pagalvokime: dažnas turime vaikų, ar tikrai žinome, ką daryti jeigu vaikas užsprings, nusidegins, apsinuodys? Turime pagyvenusius tėvelius ar senelius – ar žinome ką daryti ištikus insultui, infarktui ar kitai rimtesnei bėdai? Jeigu ne, tuomet kviečiame susimąstyti, ar nereikėtų pagilinti pirmos pagalbos žinių, bent jau tam, kad mokėtume ir žinotume kaip padėti savo artimui.
Pirmos pagalbos žinių trūksta
Kodėl ištikus nelaimei, mes dažnai nesugebame padėti? Bijome, pritrūksta žinių ar tiesiog geranoriškumo vienas kitam? Dalyvavę renginyje ir pirmos pagalbos varžytuvėse „Pasitikrink, ar moki padėti“, dalyviai prisipažino, kad pirmos pagalbos žinių jiems iš tiesų trūksta. Dalyviai tikrinosi žinias spręsdami kryžiažodį pirmos pagalbos tema, analizavo praktines nelaimingų atsitikimų situacijas, mokėsi tvarstyti. Pasirodo, kad ir elementarioje gyvenimiškoje situacijoje galima pasimesti.
„Atrodo lyg ir paprasta situacija, lyg ir žinau, bet kai reikia pasakyti, ką daryčiau, suabejoju, pasimetu“ – teigė vienas renginio dalyvis. Pirmos pagalbos varžytuvėse daugiausiai taškų surinko ir pirmą vietą užėmė Sandra Bakšytė. Antroje vietoje liko Viktoras Zujevas. Trečiąją vietą dalijosi vienodą taškų skaičių surinkę Robertas Pranaitis ir Jūratė Krukonytė. Už teisingai išspręstą vaikų kryžiažodį buvo apdovanoti ir trys mažieji renginio dalyviai.
Saugaus elgesio vandenyje ir skęstančiojo gelbėjimo pamokos
Skendimai – pavojingas nelaimingas atsitikimas, dažniausiai pasitaikantis vasaros metu. Lietuvoje skendimas yra dažniausia nepilnamečių išorinės mirties priežastis. Kodėl tai atsitinka, priežasčių yra daug: žmonės pervertina savo jėgas plaukdami didelius atstumus, iškrenta iš valties (laivo) ar nukrenta nuo pripučiamo čiužinio, paslydus ir kritus nuo tiltelio ar akmens, kurių pasėkoje po smūgio yra prarandama sąmonė, maudymasis apsvaigus ir kt.
Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai renginio metu priminė dalyviams saugaus elgesio vandenyje taisyklės, mokė, kaip reikia ištraukti iš vandens skęstantįjį, kaip jį gaivinti.
Saugaus elgesio vandenyje taisyklės:
- Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.
- Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.
- Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
- Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
- Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
- Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų.
- Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
- Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
- Nerekomenduojama maudytis po valgio.
- Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
Jei žmogus skęsta
- Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.
- Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
- Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems.
- Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei tokio daikto neturite, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Galite panerti, už kojų apsukti skęstantįjį ir išnerti toje pačioje vietoje arba panėrę išnerti jam už nugaros. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.
- Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės, lauždami rankas ar kitais būdais.
- Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo). Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Tai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės.
- Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
Vaizdo medžiagą apie saugią elgseną prie vandens galite rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tinklalapio www.vpgt.lt skiltyje „Kaip elgtis vandenyje?“