Ilgai trukęs mokyklos etapas pasibaigė. Paskutiniai dveji gimnazijos metai buvo praleisti Alytaus Švento Benedikto Gimnazijoje. Čia matematikos pamokose įsitikinau, kad eglės spyglių nenumeta visus metus:)
Pirmais metais galvojau, jog direktorė Loreta Šernienė labai stengiasi dėl mokinių. Mano tėvai irgi taip manė. Juk Alytuje atsirado tokia nuostabi programa – tarptautinis bakalaureatas (IB arba TB). Kartais direktorė paklausdavo kaip mums sekasi. Todėl stebėdavausi, kai nuolat iš aplinkinių pačioje mokykloje girdėdavau nusiskundimus būtent apie Loretą Šernienę. Nesupratau kodėl. Šiais metais teko artimiau ją pažinti. Dabar suprantu.
Drąsiai sakiau, sakau ir sakysiu, kad patyriau psichologinį smurtą. Tiek iš pačios direktorės Loretos Šernienės, kuri yra manipuliavimo ekspertė, tiek iš matematikos mokytojos Eglės Pangonienės (Eglė Pangonienė). Stiprų. Pridėčiau dar ir savo TOK mokytoją, Violetą Šurskienę , kuri metų pabaigoje staiga mus užsipuolė. Grasino, kad negausim diplomo bei vadino sovietine karta. Sakydama „mus” turiu omeny mane ir kelias klasės drauges, kurios išdrįso kalbėti apie mokykloje esančias problemas. Buvome aprėktos, mums buvo meluojama.
Galima pradėti nuo to, jog man, 18/19 metų merginai, suaugęs žmogus sakė, jog per mane Eglę Pangonienę paguldys į ligoninę. Tokius kaltinimus ant manęs bėrė suaugusi moteris. Mokyklos direktorė Loreta Šernienė savo mokyklos IB programos (kitaip TB) mokinei, turinčiai geriausius akademinius pasiekimus klasėje. „Psichologinis smurtas – tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Tikslas – kontroliuoti kitą žmogų jį žeminant, menkinant, izoliuojant, nutildant ir taikant kitas panašias strategijas.” (https://www.lygybesplanai.lt/…/psichologinis-smurtas/)
Prieš klasę bei dalyvaujant direktorei mane aprėkė mokytoja Eglė Pangonienė. Drįsčiau sakyti apstaugė, nes klasės draugas girdėjo incidentą net būdamas mokyklos koridoriuje, išėjęs iš klasės. Rėkė, kad per mane ir mano tėtį ji negalėjo pamokų vesti anglų kalba. Loreta Šernienė iniciatyvos sustabdyti psichologinio smurto nesiėmė. Po to rašiau matematikos kontrolinį darbą verkdama, o po jo ėjau namo, nes kūnas tiesiog drebėjo.
Praradau kelias vertingas pamokas. Jos buvo svarbios artėjant egzaminams. Niekas manęs neatsiprašė, o direktorė mano tėčiui teigė, kad tai mano kaltė, nes buvau nemandagi. Nemandagumu traktuojamas buvo pasakymas, jog iki tos dienos per dvejus metus nei viena matematikos pamoka, kurią dėstė Eglė Pangonienė, nebuvo pravesta angliškai. Primenu, jog IB sistemos reikalavimas yra, kad pamokos būtų vedamos anglų kalba. Alytaus Švento Benedikto Gimnazija, būdama TB programos mokykla, įsipareigoja, kad visų TB dalykų pamokos (išskyrus lietuvių kalbos) būtų dėstomos anglų kalba. Cituoju Alytaus Švento Benedikto gimnazijos puslapyje skelbiamą „Alytaus šv. Benedikto gimnazijos kalbos tvarkos aprašą”: „2.2 <…> TB diplomo programos darbo kalba klasėje yra anglų kalba (išskyrus mokymą(si) kitomis kalbomis) <…>.”
Teisinga pastaba šioje mokykloje traktuojama kaip nemandagus elgesys. Žodžio laisvė Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje egzistuoja tol, kol yra sakomi tik pozityvūs dalykai. Nieko neprimena?:)
Eglės Pangonienės vedamose matematikos pamokose tikėtis, kad gausi atsakymą į savo užduotą klausimą buvo beveik beviltiška. Prieini prie mokytojos ir pasakai, jog nežinai kaip spręsti tam tikrą uždavinį. Ji pažiūri, pažiūri. Tada pasako, jog pasirašys klaustuką prie uždavinio. Ji pati pripažįsta, kad nemoka jo spręsti. Ir taip beveik kiekvieną pamoką. Kildavo mintis, jog mokytoja pamokoms nesiruošdavo. Išties suabejodavau ar ji tikrai turi diplomą, kuris jai leistų dėstyti matematiką. Ar gali gimnazijoje dėstanti matematikos mokytoja nemokėti spręsti mokykliniame vadovėlyje esančių uždavinių?
Atrodo, kad temas mokėmės apgraibomis – praleisdavome esminius dalykus, kurie egzaminuose yra kritiniai. Gana absurdiška, kad mums buvo pasakojama kokie esame niekam tikę, kai gaudavom prastus rezultatus, bet pati mokytoja, kuri nesugebėdavo atlikti savo darbo, Loretos Šernienės buvo saugoma. Eglė sau leisdavo ir vėluoti į pamoką, jei ji būdavo pirma pamoka tą dieną. Mokiniu, kuris pavėluoja į pamoką yra pasipiktinama, bet mokytojai taikoma išimtis? Eglė Pangonienė tokia išskirtinė, kad net gali nuspręsti kokia turi būti pamokos trukmė ir neatlikti darbo, už kurį gauna pinigus? Eglė Pangonienė gaudavo algą už kiekvieną savo neatidirbtą minutę.
Ir vis dar Loreta Šernienė išdrįsta sakyti, jog TB programos mokytoju gali būti ne bet kas, nes tas žmogus turi ne tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet ir sugebėti jį dėstyti anglų kalba. Loreta, jei ką nors sakote, vertėtų tai pritaikyti ir praktikoje. Nežeminkite pati savęs meluodama.
IB yra vertinama pagal septynbalę sistemą. Pirmais metais matematikos bandomųjų egzaminų aukščiausias pažymys buvo 3. Keli trejetai, keli dvejetai ir daug vienetų. Vienetas reiškia, jog diplomo negausi. Šių metų matematikos bandomųjų rezultatai buvo kiek geresni, nors aukščiausias pažymys vis dar buvo trys. Rezultatai pagerėjo tik dėl gautų papildomų matematikos konsultacijų, kurias aš ir kelios klasės draugės kartu su tėvais išsikovojome. Jos vykdavo su mokytojom Aušra ir Jolanta, kurios turėjo tam kompetenciją ir nuoširdžiai stengėsi. Kurios nebuvo tokios, kokia yra Eglė Pangonienė. Esu joms labai dėkinga už visą darbą su mumis. Ir vis tiek buvo vienetų.
Eglę Pangonienę mums kita mokytoja pakeitė, kai buvo likę du mėnesiai iki egzaminų. Ši mokytoja buvo su IB patirtimi bei stengėsi. Supratau, kokios IB matematikos pamokos turi būti iš tikrųjų. Deja, tai įvyko per vėlai.
Vien mokykloje matematikai per savaitę skirdavau 9 valandas. Namuose prisidėdavo dar kelios ir pilna kitiems mokomiesiems dalykams skiriamų valandų. Tiesa, kitus dalykus buvau priversta kiek apleisti, nes svarbiausia buvo patobulėti matematikoje. Žinojau, kad tik per ją galiu negauti diplomo. Prie krūvio prisidėjo ir stojamieji. Į svajonių universitetą (Bocconi) neįstojau per matematiką. Ačiū Eglei!
Nuo sausio buvau visiškai išsekus tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Žinau, kad ne viena iš klasės taip jaučiausi. Kartais atrodydavo, kad viskas – atkrisiu. Daugiau nebegaliu, nepajėgsiu. Atrodydavo, kad reikia viską mesti į šalį ir, kad bus neįmanoma pabaigti mokslo metų. Tiesiog nebuvo jėgų. Visiškai.
Dar šių mokslo metų pirmoje pusėje direktorė mane susistabdė ir pasakė, kad neatkrisčiau nes „mokytojai bus kalti”. Taip, ačiū, Loreta, aš nešoksiu nuo tilto, nes netyčia mokytojai, tokie kaip Eglė Pangonienė, gali pasirodyti kalti. Išgelbėjote mane.
Prieš p. Nausėdienės atvykimą į mokyklą mačiau, kaip valytojos šveitė sienas. Su skudurėliais šveitė sienas. Tada lietuvių kalbos aukštesnio lygio pamoka buvo sutrukdyta du ar tris kartus. Buvo pasakyta, kad nuvalytume lentą ir sutvarkytume klasę. Per lietuvių kalbos pamoką. Galiu pridurti, kad lenta buvo nuvalyta. Prieš akimirką mano klasės draugas buvo specialiai ją nuvalęs. Ant jos buvo šiek tiek baltų dėmių nuo kreidos. Tas yra natūralu. Primenu, kad buvome mokykloje. Klasėje, kurioje lenta naudojama švietimo tikslui. Pasirodo, yra blogai, kad ant jos rašoma? Ar mokykla nėra švietimo institucija?
Dar buvo pasakyta, jog tie, kurie eis susitikti su p. Nausėdiene, kalbėtų tik gerus dalykus. Loreta Šerniene, ar taip akivaizdu, kad situacija prasta? Jog turite net liepti mokiniams, jog jie sakytų tik pozityvius dalykus? Liepiate meluoti? Gana graudžiai skamba. Bent jau man.
Girdėjau, jog ir IB1 vienuoliktokai turėjo ir turi problemų su matematika. Konkrečiai su mokytoja Egle Pangoniene. Irgi būdavo tam tikrais žodžiais pasakoma, kad jie tragiški, nieko nesugeba bei nemoka, apgailėtini. Tą patį girdėjome ir mes. Dar, kai pas mus buvo aptariamas patikrinamasis darbas, tą girdėjome ne tik iš mokytojos Eglės Pangonienės, o ir iš pačios direktorės Loretos Šernienės. Nežinau, kaip mokiniai turi atlaikyti tokį manipuliavimą bei spaudimą, kurį jiems specialiai kelia suaugę žmonės. Nežinau, kaip mokiniai po to gali norėti eiti į mokyklą ir jaustis joje saugiai. Aš nesijaučiau. IB1 klasei pirmųjų metų matematikos pamokos gadino jų būsimų egzaminų rezultatus. Gana ironiška?
Kitais mokslo metais jie bus IB2. Laikys egzaminus. Linkiu didelės sėkmės ir tikrai labai labai tikiu jais. Mačiau, kad tai protingi žmonės, kurie daug gali. Linkiu daugiau neturėti Eglės. Linkiu Šernienei pagaliau atmerkti akis ir rūpintis ne tik savimi ir savo medaliais, kuriuos jai uždirba kiti, bet ir kitais. Nustoti viešai akcentuoti vertybes, kuriomis pati nesivadovauja. Tikiuosi, visi IB dvyliktokai ateinančiais mokslo metais gaus diplomą. Tokia mano kelių klasės draugų galimybė buvo sužlugdyta. Buvo sugriauti jų ateities planai. Trečdalio klasės. Labai gaila, bet ne visi (iš tik 12 mokinių) gavome diplomus. 4 iš mūsų jų savo rankose šiais metais nelaikys.
O aš
Įstojau į 53 pagal reitingus universitetą pasaulyje. Į programą, į kurią iš 1700 aplikavusių buvo priimti tik 200. Aš esu tarp tų 200. Būsima PPLE (Psychology, Politics, Law and Economics) studentė. Egzaminus išlaikiau geriausiai klasėje. Gavau du septynetus – maksimumą. Kitaip tariant, du šimtukus.
Dar laukiu atsiprašymo. Ar vis dar Alytaus Švento Benedikto gimnazijos vadovybė ir mokytoja Eglė Pangonienė drįs teigti, kad aš pati nededu pastangų, esu per kvaila? O gal teiksitės sumokėti už psichologo konsultacijas, kurios po jūsų šių metų elgesio su manimi man praverstų?
O dabar tariu labai didelį ačiū savo globalios politikos mokytojai Vitai, kuri stengėsi ir augo kartu su mumis, kurios pamokos man padėjo įstoti į universitetą. Lietuvių kalbos mokytojai Ritai, kuri atvėrė duris į kitokį bei laisvą literatūros išnarpliojimą. Istorikui Pauliui, mokėjusiam sukurti gerą atmosferą klasėje, kur mokytojas tikėjo savo mokiniais, žinojo, kiek daug jie gali. Anglų kalbos mokytojai Kristinai, kuri visada įtraukdavo mūsų individualias nuomones į klasės darbą ir stengdavosi išklausyti, suprasti. Auklėtojui bei biologijos mokytojui Mindaugui, buvusiam draugu ir leidusiam mums Alytaus Šv. Benedikto Gimnazijos tamsioje sistemoje turėti šviesų kampelį, kuriame nebuvome smerkiami už savo pastangas keisti bei galėjome jaustis saugiai.
Vis dėlto džiaugiuosi, kad į Alytaus Švento Benedikto Gimnaziją kitais mokslo metais sugrįžti nereikės.
(Tekstas neredaguotas – red.)