Alytaus poliklinikoje įsidarbinęs libanietis Lietuvoje jaučiasi kaip namie

„Lietuvoje jaučiuosi kaip namie“, - teigia neseniai Alytaus poliklinikoje gydytoju chirurgu įsidarbinęs libanietis Mohamad El Oreibi. Jis mūsų šalyje gyvena jau keturiolika metų. Iš tolimųjų kraštų atvykęs vyriškis neseniai pasirinko ir Lietuvos pilietybę.

Alytaus poliklinikoje prieš dvi savaites dirbti pradėjusiam Mohamadui pacientų netrūksta. Dažnas jų, matydamas naują gydytoją, pasiteirauja, iš kur jis atvyko, kiek jau laiko dirba Alytuje ir ar nuo šiol poliklinikoje darbuosis visada.

„Natūralu – naujas, nematytas gydytojas, tad kyla klausimų ne tik apie su sveikata susijusius reikalus. Su pacientais lengvai bendraujame. Džiaugiuosi, kad ir kolektyvas mane labai maloniai priėmė, padeda“, - sakė puikiai lietuviškai kalbantis 32 metų gydytojas chirurgas M. El Oreibi.

Jį, prieš  14 metų, į Lietuvą būtent  ir atviliojo noras gauti aukšto lygio medicinos studijas. Lietuvoje teko mokytis ir Mohamado pusbroliams, pusseserėms, kurie ir rekomendavo vykti į Lietuvą.

„Mano tėvas Libane dirba šeimos ir vaikų gydytoju. Jis man visada buvo pavyzdys. Su tėvu, dar būdamas vaikas, lankydavausi ligoninėje, poliklinikoje, teko tą visą „virtuvę“ matyti iš arti, ir pats panorau eiti tokiu pat keliu“, - pasakojo vyriškis.

Jis teigia, kad Libane medicinos studijos nėra tokio aukšto lygio kaip Lietuvoje, o be to – jos ir itin brangios. Baigus studijas Lietuvoje, kur kas platesni keliai atsivėrė ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Šiuo metu M. El Oreibi dirba Viniuje ir Alytuje. Dzūkijos sostinėje jis konsultuoja du kartus per savaitę. Sako, kad kelionė iš sostinės į Alytų jokių problemų nesukelia.

„Man svarbiausia, kad būtų patogu dirbti, o atstumas nėra svarbu. Šiuo atveju, jis – nedidelis. Alytaus poliklinikoje darbo prasme jaučiuosi patogiai, čia yra viskas, ko reikia, tad esu patenkintas“, - kalbėjo gydytojas chirurgas.

Paklaustas, ar pamena pirmuosius įspūdžius, kuomet pirmą kartą atvyko į Lietuvą, jis teigė, kad pirmiausia iškyla mintys apie tai, kad buvo labai šalta.

„Kultūriniai skirtumai, maistas – viskas skirtinga. Pradžia išties buvo sunki, ir reikėjo laiko priprasti. Tačiau pastaruosius ketverius metus pastebėjau, kad lietuviai jau kur kas palankiau žiūri į užsieniečius, ir tas džiugina. Lietuvoje jau jaučiuosi kaip namie“, - pasakojo gydytojas.

Iš Libano kilęs vyras ne tik prisitaikė prie lietuvių gyvenimo būdo, bet ir išmoko gerai kalbėti lietuviškai. Specialių kursų kalbos mokymuisi teko lankyti mažai – Mohamadas kalbos išmoko tiesiog daug bendraudamas su lietuviais.

Vyras į Libaną sugrįžta labai retai, kartą per metus jį Lietuvoje aplanko tėvai. Be to, Lietuvoje gyvena ir du Mohamado broliai, tad jis gali bet kada su jais susitikti, pabendrauti. O vienas jų taip pat dirba Alytaus poliklinikoje gydytoju odontologu.

„Kai svečioje šalyje yra artimų žmonių, jautiesi geriau – žinai, kad jie visada šalia, kad gali jais pasitikėti, remtis. Su broliais vienas kitą palaikome, skatiname ir dažnai bendraujame“, - kalbėjo M. El Oreibi.

Jis teigė, kad į Libaną grįžti neketina, savo gyvenimą sieja su Lietuva, nori čia sukurti šeimą. Prieš porą metų jis atsisakė Libano pilietybės ir pasirinko Lietuvos pilietybę.

„Kadangi ketinu likti Lietuvoje ir čia gyvenu jau keturiolika metų, tai turint Lietuvos pilietybę – kur kas patogiau. Jūsų šalyje aš pripratau, jaučiuosi savas, man čia patinka, Lietuvoje matau savo ateitį“, - sakė gydytojas.

Jis jau spėjo pažinti ir Alytaus miestą, sako, kad Dzūkijos sostinė žavi savo gamta, kasmet tvarkosi, gražėja, tad čia smagu atvažiuoti su draugais, praleisti laisvalaikį.

Šis straipsnis yra parašytas kaip projekto “Esu europietis” dalis su finansine Europos Sąjungos bei Estijos Užsienio reikalų ministerijos pagalba. Už straipsnio turinį atsako VšĮ “Pilietinio atsparumo iniciatyva”. Jokiomis aplinkybėmis šio turinio negalima vertinti kaip Europos Sąjungos ar kitų organizacijų pozicijos.