Jauniausia Jotvingių gimnazijos matematikos mokytoja Evelina Žukauskienė dirba dar tik antrus metus, tačiau su moksleiviais bendrą kalbą rado nesunkiai. Jie Eveliną netgi išrinko mylimiausia mokytoja. Pati alytiškė sako, kad susitarti su vaikais nesunku. Svarbiausia – nebijoti pajuokauti ir įsiklausyti.
„Neįsivaizduoju matematikos pamokos be jokių juokelių. Matematika ir taip sunkus mokslas. Jei aš būsiu griežta, tai pamoka taps dar sudėtingesnė“, – sakė 24 metų E. Žukauskienė.
Puikų humoro jausmą turinti mokytoja su mokiniais kalbasi ne tik dalykinėmis temomis. Jie pas alytiškę ateina klausti patarimų, susijusių ir su asmeniniais dalykais.
„Mūsų amžiaus skirtumas nedidelis, galbūt dėl to mums taip gerai ir sekasi suprasti vieniems kitus. Moksleiviai nebijo sakyti, ką galvoja, kad ir dešimt kartų, jei nesupranta, klausti manęs to paties klausimo.
Man smagu, kad mokiniai manęs klausia ir gyvenimiškų klausimų, nori sužinoti mano nuomonę. Mokytojas turi sugebėti būti įvairiapusiškas, padėti mokiniams įvairiose situacijose“, – kalbėjo E. Žukauskienė, kurią praėjusiais metais mokiniai išrinko Mylimiausia Jotvingių gimnazijos mokytoja.
Jaunoji matematikos mokytoja teigė tokio įvertinimo gauti nesitikėjusi, bet jis jais labai brangus. „Manau, kad yra daug kitų mokytojų, kurie dirba jau daug metų ir yra taip pat labai mylimi, mokiniai juos gerbia ir vis dar nori pas juos ateiti. Štai čia yra tikrasis talentas. Bet, žinoma, tokį įvertinimą iš mokinių gauti labai gera“, – sakė alytiškė, puikiai sutarianti ne tik su gimnazistais, bet ir su kolegomis.
Nors E. Žukauskienė būti mokytoja svajojo nuo mažens, ateidama dirbti į jotvingių gimnaziją jaudinosi. Buvo neramu, kaip ją priims kolegos, juk buvo pati jauniausia. Tačiau visi nuogąstavimai buvo bereikalingi. Alytiškė net nesitikėjo, kad kolegos bus tokie geranoriški.
„Man labai pasisekė. Jeigu ne toks kolektyvas, tai pradžia būtų buvusi daug sunkesnė. Visi, vos man atėjus, pradėjo manimi rūpintis. Ir dabar žinau, kad visada pas savo kolegas galiu prašyti pagalbos, jais pasikliauti“, – teigė moteris, tikinusi, kad darbe sunkiausia išmokti kantrybės.
Pasak E. Žukauskienės, kantrybės išmoko patirtis, tačiau tie, kurie niekada nevedė pamokos, net neįsivaizduoja, kiek tos kantrybės reikia turėti.
„Mokytojai – irgi žmonės. Natūralu, kad kartais pasako garsesnį žodį. Ir čia nieko blogo. Emocijos yra emocijos. Tačiau aš kaskart mokausi būti vis kantresnė, kad netektų nuleisti rankų net tada, kai mokiniai vis klausinėja tų pačių dalykų“, – pasakojo mokytoja.
Mokytojas, E. Žukauskienės teigimu, turi būti ne tik kantrus, bet ir „pasikaustęs“ kaip profesionalas. Jis privalo gerai išmanyti savo mokomą dalyką ir sugebėti jį tinkamai paaiškinti.
Pati alytiškė stengiasi, kad jos matematikos pamokos būtų kuo įdomesnės. Moteris pasitelkia išmaniąsias technologijas, organizuoja „protmūšius“.
Mokytoja įsitikinusi: negabių vaikų nėra, kiekvienas jų gabus skirtingiems dalykams. „Matematikos pagrindus gali išmokti visi, tačiau, kiek tos matematikos reikės vėliau, pasirenka pats vaikas. Galbūt ne matematika jam bus svarbiausia? Nebūtina kiekvienam iš matematikos dalyko turėti dešimtuką, svarbiausia pastangas skirti tam, kas tikrai sekasi ir su kuo planuojama sieti ateitį“, – kalbėjo E. Žukauskienė.
Pati ji labai seniai žinojo, kad bus matematikos mokytoja. Juk matematika – kalba, kuria gali susikalbėti visi. O be to, čia mažai subjektyvumo. Uždavinio atsakymas arba teisingas, arba ne. Dar viena priežastis – E. Žukauskienę visuomet supo puikūs mokytojai. Ir nors alytiškės tėvai nelabai norėjo, kad jų dukra taptų pedagoge, Evelina nusprendė eiti savo keliu ir nepasigailėjo.
„Dabar gimnazija man – antrieji namai. Turiu tiek veiklos, kad vos suspėju suktis. Be visa ko, dar esu ir savanorė Maltos pagalbos ordino tarnyboje. Gimnazija įkūrė savanorystės klubą, tad ir vaikus stengiuosi įtraukti į šią veiklą, kad jiems ateityje būtų lengviau save atrasti kurioje nors srityje“, – teigė jaunatvišką maksimalizmą spinduliuojanti mokytoja.
Savo kolegoms Tarptautinės mokytojų dienos proga E. Žukauskienė linki daug kantrybės, jausmo, kad esi reikalingas ir įvertintas.
„Visi mes norime atlygio, bet pats svarbiausias dalykas jaustis, kad vaikams esi reikalingas, gerbiamas ir tavo darbas yra vertinamas“, – įsitikinusi matematikos mokytoja.