Pakalbėkime apie praeitos dienos mitingą. Labai daug emocijų ir neteisingo požiūrio įžiebęs mitingas dar labiau skirsto į atskiras grupes Lietuvos žmones. Visiškai priešingą mechanizmo kryptį įgavęs renginys, neigiamai formuoja tautos požiūrį. Ar verta tikėtis „tiesaus vaiko“, kai patys mitingo vedliai yra kreivo mąstymo?
Savaime aišku, kad toks masinis renginys sutraukė įvairaus plauko auditoriją. Juk niekur nebuvo skelbiama: prašome ateiti į mitingą kam virš 70-ties. Atėjo visi, vieni iš tikėjimo pakeisti valdančiųjų planuojamus ribojimus, išreikšti nepasitikėjimą valdžia. Faktas, kad atėjo ir tokių, kurie tarnauja rytų režimui ir apsėsti lobovišku virusu tyčia nori griauti Lietuvą.
Iš pat vakaro vėl pasipylė tapinistiniai kaltinimai kaip neva žmonės tapo riaušininkų ir norą griauti Lietuvą bendrininkais. Kokie jie dabar bus purvini stojant į tą patį nuodėmės indą. Kad visi atsakys už kiekvieną mestą akmenį.
„Ir šita šutvė atsakys. Atsakys tie, kurie sužeidė pareigūną. Atsakys tie, kurie sukurstė riaušes. Atsakys tie, kurie tyčiojosi iš Holokausto simbolių. Atsakys ir tie politikai, kurie prieš kelis mėnesius sveikino „aktyvius piliečius“. Atsakys už kiekvieną akmenį, kuris buvo paleistas į policijos pareigūnus. Ir man gaila tų žmonių, kurie nuoširdžiai jautėsi pamiršti ir nesuprasti valdžios, o dabar atsidūrė vienoje kampanijoje su korikais. Ir tu nebegali sakyti – aš čia niekuo dėtas, aš atėjau tik protestuoti dėl Galimybių paso, aš ne toks kaip Lobovas, Gibonas, Paleckis ir kiti. Ne, mielas drauge, tu šiandien stovėjai su tais, kurie atitempė kartuves, su tais, kurie sužeidė pareigūną – tu vienas iš jų. Tau rytoj bus gėda. Bet tu esi kartuvių chebra“, – miesto sargu pasijutęs kalbėjo A. Tapinas.
Ar čia vyksta politiškai demokratiškas sprendimo būdas raminti įsiautėjusius žmones? Čia vyksta grasinimai ir bandymas siekti tolimesnės kovos. Noras dar daugiau pjudyti ir išjudinti būtent tuos asmenis, kurie ir rinkosi mitinge kovos būdą. Atleisti gali pirmą kartą į mitingą patekusiam piliečiui iš nežinojimo, kaip deramai reikia elgtis ir tik filmo scenose mačiusio riaušių fragmentus. Tačiau sunkiau yra atleisti patyrusiam asmeniui, tyčia bandančiam sukelti kuo didesnę nepasitenkinimo bangą Lietuvoje.
Bet mane šiek tiek siutina ne visa įvykusi situacija, o kaip toliau yra politiškai šaltai žaidžiama atėjusių žmonių jausmais ir etikečių klijavimu. Labai užstrigo Čmilytės-Nielsen veido fizionomija ir mąstymas. Reikia būti super gabiu, kad mokėti arogancijos apimtu būdu išsisukinėti iš padėties bandant atsakyti į žurnalistų užduotus klausimus. Reikia būti super nekenčiančiu Lietuvos gyventojų žmogumi, kad lengva ranka galėtum plakti visus į krūvą vadindamas kenkėjais ar riaušininkais.
Man visai nereikia to aiškinti, bet jau kas, o kas, tai būtent Seimo pirmininkė gerai nujautė, kas lauks rugpjūčio 10 d. prie Seimo. Bet turėdama užslėptų savo ambicijų, naudojosi užsienio valstybių žinomu modeliu nesiderėti su teroristais. Gaila, bet būtent taip ji matė Seimo aikštėj susirinkusius žmones, jai užteko proto įtikinti save, kad visi ten susirinkę yra vien tik pakarti ir ją susprogdinti norintys žmonės. Labai jau oficialiai išreikštas kategoriškumas, kuris vėl primena diktatūrą. Nejaugi buvo sunku išeiti ir kelis žodžius tarti žmonėms? Net jei būta baimės, galėjai taikiai pasikviesti į Seimo vidų keletą iš protestuotojų taip parodydama pagarbą susirinkusiai miniai.
Ir tikrai buvo aišku kiekvienam iš mūsų, kad ateis visokio sluoksnio gyventojai. Lietuva jau senai nėra su plakatu tyliai stovinčių diedukų kraštas, kokį įsivaizdavo ir laukė rugpjūčio 10 d. pirmininkė Čmilytė. Dabar bus daug darbo siekiant išrinkti iš minios ten buvusius kenkėjus, teisingai pasverti kiek buvo tyčinių, o kiek bandos jausmo įkvėptų riaušes keliančių veikėjų. Juk mes demokratinė valstybė, todėl ir reiks elgtis demokratiškai.
Bet yra ir šviesių pavyzdžių Seime. Asmeniškai man patiko LVŽS Seimo narių paprastumas, kurie bulvarinių žiniasklaidų sustabdyti gatvėje davė interviu atsakinėdami į klausimus. Robertas Šarknickas taip pat neskirstė žmonių į kategorijas ir noriai davė interviu jį kalbinusiems. Vyriškai ir politiškai atsakęs į klausimus, be jokių trikdžių nužingsniavo toliau. Čia yra pavyzdys, kaip turėtų atrodyti tikras politiko požiūris į suformuotą situaciją.
Tomas Bartkus
Užs. Nr. 40