Aktorė ir režisierė Loreta Liausaitė, įsimintinų miestui (ir ne tik) kultūrinių, edukacinių bei leidybos projektų iniciatorė bei vadovė, paskutiniaisiais metais – Alytaus miesto teatro edukacijos ir inovacijų skyriaus vedėja antradienio rytą po sunkios ligos iškeliavo anapilin.
Atsisveikinimas su velione vyks „Skausmo užuovėjoje“ nuo rugpjūčio 19 d. 14 val. Karstas išnešamas ketvirtadienį, rugpjūčio 20 d., 13 val. Laidotuvės – Užupių kapinėse. Artimieji prašo nenešti vainikų ir krepšelių.
„Tai bus visai kaip šiam gyvenime! – Ir sodas bus tas pats
Erdvus erdvus, ūksmingas ir tamsus. Vidurdienį
Ims džiaugtis žmonės, susirinkę ten draugėn,
Lig šiol vieni kitų dar niekada nematę, bet žiną,
Kad jiems visiems reikės netrukus apsirengti
Lyg didžiai šventei ir keliaut į naktį,
Ten, kur kiti išnyko jau, be žiburio, be meilės.
Tai bus visai kaip šiam gyvenime. ..”
(O. Milašius. Spektaklis „Abelis ir Kainas. Kasdienė mirtis“, režisierė – Loreta Liausaitė)
Išėjusieji ir išėjimai visada primena žmogaus žemiškojo gyvenimo laikinumą. Kita vertus – leidžia išėjusį suvokti esmingiau nei iki tol…Pildome atminties erdves, kurių kiekviename šio ryto kampelyje – Loreta.
„Išsiblaškyk, pasidrąsink. Nuvyk liūdesį tolyn nuo savęs”… Loretos nėra ir visos frazės – buvusios, esamos, būsimos – užstringa kažkur gerklėje… Matau ją, kepurėtą galvą iškišusią pro mūsų teatro grimerinės duris ir sakančią :
– Sveikos, mergytės. Tai kaip gyvenate?
– Liūdnai gyvename, pasakyčiau, liūdnai, Tavęs žiauriai trūksta… Trūksta kolegės, draugės, režisierės, kūrėjos, bet labiausiai – tavojo moteriškai trapaus jautrumo, supratimo, subtilumo…
Loretos vidinė ramybė, šiluma, persiduodavo ir mums, aktoriams. Kiekvienas, kad ir trumpas pašnekesys su ja nušveisdavo aprūdijusią sielą. Kiekvienam surasdavo tinkamus žodžius…Kaip mums visiems šiandien atrasti tinkamus žodžius ir grąžinti skolą Tau, Loreta?.. Iki paskutinės gyvenimo valandos likai miela ir palanki žmonėms, išėjai nieko neįžeidusi, neįskaudinusi, atvirkščiai, – gynusi, taikiusi, glosčiusi žmonių ir žemės žaizdas.
„Kartais juoda teatro dėžutė „užspaudžia“, trūksta oro ir dienos šviesos“- rašė Loreta…
Visi Loretos Liausaitės kurti spektakliai – tarsi judėjimai erdvėmis: egzistencijos („Ženklai“, „Musių valdovas“, „Tūla arba esame okupuota šalis“, „Mėlynoji paukštė„), meilės artimui ( „Abelis ir Kainas.Kasdienė mirtis“, „Merės žvaigždė”, „Spąstai“), žmogiškosios savasties ir laimės paieškos („Tamsta mokytojas“, „Laimingasis princas“) . Jie nepaprastai vizualūs, scenografijos sprendimai, dekoracijos arba veržiasi savo dydžiu iš ribotos scenos dėžutės ( „Baronas medyje“, „Mėlynoji paukštė“), arba subtiliai minimalistinės, pasižyminčios ypatinga estetine švara („Sulamita“, „Spąstai“).
Tokia buvo ir jos pačios vidinė erdvė – jautri, šviesi, gili ir nepamatuojama. Jos pasauliui tos erdvės reikėjo daug. Ir ne tik scenos menui – tiek, kiek peno reikia nepasotinamai kūrybiško žmogaus sielai.
…Erdvė yra apibrėžta per matavimą. Tai atstumas, kurį šviesa nukeliauja per laiko intervalą. Erdvė iš esmės – visada metafora: ji trupa mūsų sąmonėje, vaizduotėje, vaizdiniuose. Aptrupėjusiose atminties erdvėse – žmonės…Tie, kurie yra ir kurių jau nėra. Dar liepų žiedų kvapas. Byrantis Nidos smėlis. Fotoblykstė. Pauzė spektaklyje… Neužpildyta erdvė… Užpildyti ją žodžiais neįstengiam…
”Laikykis, mergyt”- pasakytum Tu. Taigi – laikykis, mergyt…
Nuoširdžią užuojautą vyrui Vytautui, vaikams Julijai ir Lukui, artimiesiems miesto teatro ir Alytaus kultūros bendruomenės vardu reiškia Alytaus miesto teatro vadovė Inesa Pilvelytė.
Tik faktai:
- 1984 m. baigusi Vilniaus kultūros mokykla (dab.Vilniaus konservatorija), 1986-1990 m. studijavo režisūrą Maskvos kultūros universitete.
- nuo 1991 m. jos gyvenimo savastimi tampa mūsų miesto teatras – čia ji ir aktorė, ir režisierė, nuo 2008 –ųjų –nepamainoma mūsų teatro meno tarybos narė. Nuo 2014m. Teatro edukacijos ir inovacijų skyriaus vedėja, daugelio edukacinių programų autorė, projektų vadovė.
- per savo kūrybinę biografiją Alytuje režisavo 17 spektaklių, kūrė scenografiją 20 spektaklių, akcijų, švenčių ir kitokių renginių, sukūrė visą eilę įsimintinų vaidmenų spektakliuose (direktorės pavaduotoja „Beatriče, bėk“ (J. Grušas, rež. D. Kimantaitė), Arkadina „Žuvėdra“(A. Čechovas, rež. A. Kinderis ir kiti)
- įgyvendino 22 kultūrinius projektus, organizavo ir dalyvavo įvairiose akcijose Alytaus miesto viešosiose erdvėse.
- 2012 – 2014 m. L. Liausaitė – programos „Kūrybinės partnerystės“ kuriantis praktikas.
- Nuo 2002 m. Loreta – menininkų sambūrio „Erdvės“ (Alytus) pirmininkė.
- 2002 – 2006 m. – Alytaus m. kultūros ir meno tarybos pirmininkė.
- 2007 – 2010 m. organizavo Alytaus kino/videomeno festivalius, kuriuose alytiškiams ne tik plačiai ir įvairiapusiškai pristatė naujausius sukurtus lietuviškus trumpametražinius, dokumentinius filmus, lietuviško kino aukso fondą, bet ir organizavo susitikimus su režisieriais, kino kritikais, rengė kūrybines dirbtuves.
- Nuo 2004 m. L. Liausaitė aktyviai organizavo ir kuravo fotografijos, tapybos, scenografijos, taikomosios dailės parodas (pažymėtinos „Kartos“ (Generations), „Vaizduojamasis menas Alytuje ir Suvalkuose“, „Pakraščio egzistencija“, „Laisvę fotografijai“, kartu su V. Stanioniu „Alytus. Nespalvoti sugrįžimai“, daugkartinės Vilniaus dailės akademijos monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros studentų scenografijos darbų parodos ir kt.)
- Dar viena Loretos Liausaitės visuomeninio darbo sritis – leidyba. Ji buvo projektų, įgyvendintų kartu su Vytautu Stanioniu vadovė, kuratorė : fotografijų albumas „Alytaus albumas “ 1919 – 1940“, fotografijų knyga „Vytautas V. Stanionis. Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“, „Alytaus miesto teatras“.
- Tarp kitų apdovanojimų už kūrybinio darbo pasiekimus – 2011 m. Loretai Liausaitei skirta Alytaus miesto kultūros ir meno premija, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėka už ilgametę kūrybinę veiklą, teatro meno puoselėjimą, profesionalumą ir aktyvų dalyvavimą krašto kultūriniame gyvenime.