Nors Senamiesčio pradinės mokyklos mokinė Lukrecija Eidukevičiūtė dar tik antrokė, tačiau nuo ketverių metų ant ledo besisukiojanti mergaitė jau turi nemažai pasiekimų tarptautinėje čiuožimo sporto arenoje. Ji – vienintelė profesionali čiuožėja pietų Lietuvoje, o šis sportas – visas Lukrecijos gyvenimas, dėl kurio jos artimiesiems tenka kantriai aukoti savąjį.
Vaikystė – ant pačiūžų
„Dukra neturi vaikystės, o aš – savo gyvenimo. Didelę laiko dalį praleidžiame „ant ratų“. Mokykloje pasibaigus trims pamokoms, pasiimu Lukreciją ir vežu ją į Kauną, kur vyksta intensyvios čiuožimo treniruotės. Grįžusios puolam kartu ruošti namų darbus, mokytis tuos dalykus, kurių pamokas tenka praleisti dėl treniruočių. Ir taip kiekvieną dieną. Lukrecija ilsisi savaitgaliais, o aš dirbu, nes kitomis dienomis – nėra galimybių“, – taip apie dukros pomėgį, reikalaujantį atsidavimo, kalbėjo Lukrecijos mama Laura.
Nors draugams ar kitoms veikloms laiko mergaitė neturi, Lukrecija tuo nesiskundžia. Pasak Lauros, be čiuožimo dukra savęs neįsivaizduoja. Devynmetė lanko Kauno sporto mokyklą ,,Baltų ainiai“, kurioje ji praleidžia labai daug laiko. Intensyvių čiuožimo treniruočių grafiką Lukrecija paįvairina gimnastikos užsiėmimais, kurie labai reikalingi čiuožimo sporte.
Laura teigė svarsčiusi galimybę persikelti gyventi į Kauną, šis sprendimas leistų išspręsti susidariusius nepatogumus – dėl kasdienių kelionių patiriamą nuovargį, išlaidas, ir sutaupytų daugybę mergaitės ir jos artimųjų laiko.
„Alytus yra puikus miestas šeimai, tačiau jame galimybės – ribotos, nėra tokios užsiėmimų įvairovės, jie būna mėgėjiško, o ne profesionalaus pobūdžio, trūksta trenerių profesionalų, kurių dėmesį, konsultacijas gauname Kaune. Čiuožimo treniruotės mums atsieina apie dešimt eurų per mėnesį, už tokią sumą Alytuje, lankydama bet kokį kitą būrelį, dukra turėtų daug mažiau galimybių ir įgūdžių“, – įsitikinusi Laura.
Tiesa, mėnesiniu mokesčiu už treniruotes ir kelionių išlaidomis piniginės tuštinimas nesibaigia. Įsigyti profesionaliems čiuožėjams skirtas pačiūžas kainuoja nuo 900 eurų. Be to, susidėvėjus pačiūžų peiliams, tenka juos keisti, o tai kainuoja nežymiai pigiau nei naujos pačiūžos. Pačiūžas ir pasirodymams skirtas sukneles Lukrecijaitenka atnaujinti maždaug kas dvejus metus.
Nuo čiuožimo neatgrasė net traumos
Ant ledo besitreniruojančiai mergaitei kiekvieną dieną tenka atlaikyti didelį fizinį krūvį, po kelias valandas praleisti ant pačiūžų ir mokytis sudėtingų šuolių, sukinių. Treniruotėse nepavyksta išvengti įvairių traumų, kūnas dažnai būna nusėtas mėlynėmis. Mažajai čiuožėjai jau tenka kentėti ir rimtesnius sporto iššauktus negalavimus – maždaug kas dveji metai jai atsinaujina kelio sąnario uždegimai. Nepaisant to, nei Lukrecijai, nei jos artimiesiems niekada nebuvo abejonių dėl pasirinkimo lankyti čiuožimą.
„Nepaisant traumų, patiriamo skausmo ir didelio nuovargio, nebuvo nė vienos dienos, kad ji man pasakytų, jog nenori važiuoti į treniruotes. Net susirgusi, jeigu nekarčiuoja, ji nesustoja ir vis tiek veržiasi treniruotis. Jos neatgraso nei pūgos, nei vėtros ar audros už lango“, – apie ryžtingą dukros užsispyrimą pasakojo alytiškė Laura.
Tobulėti padeda užsispyrimas
Būtent užsispyrimas Lukrecijai tarptautinėse čiuožimo varžybose padėjo iškovoti daugybę prizinių vietų, tarp kurių kol kas nėra pirmosios. „Mano svajonė – pagaliau būti pirma“, – teigė Lukrecija, kurią šis noras verčia stengtis dar labiau.
„Jeigu jai nepavyks koks nors šuolis ar sukinys, ji tai darys tol, kol išeis tobulai. Ji iš savęs reikalauja labai daug ir kartais tas tobulumo troškimas ją priveda iki ašarų“, – pasakojo Laura.
Apie savo pomėgius ir pasiekimus čiuožimo sporte Lukrecija linkusi nutylėti. Pasak Lauros, dukra nemėgsta niekam apie tai girtis, pasakoti, dėl to mokykloje apie jos talentą ir pasiekimus mažai kas težino. „Lukrecija labai supyksta, jeigu kam nors papasakojame, kad ji – daug pasiekimų turinti profesionali čiuožėja. Ji niekam iš artimųjų neleidžia stebėti jos pasirodymų varžybose. Juos matau tik filmuotoje medžiagoje“, – tvirtino mergaitės mama.
Paklausus Lukrecijos, kodėl ji neleidžia artimiesiems stebėti jos pasirodymų, ji tik žaismingai gūžtelėjo pečiais ir atšovė: „Man taip geriau“.
Mitybos racione – tik sveikas maistas
Vienintelės Lukrecijos poilsio dienos – savaitgaliai ir dvi savaitės atostogų birželį, kurios šiemet jau baigėsi. Laisvalaikį ji išnaudoja jėgų atgavimui, todėl stengiasi gerai ir daug išsimiegoti, pasilepinti tiesiog žiūrint televiziją. Tačiau net ir ilsėdamasi, atostogaudama ji imasi aktyvių veiklų – šokinėja ant batuto, važinėja dviračiu.
Profesionalus čiuožimo sportas reikalauja daug jėgų, todėl mergaitei itin svarbi sveika mityba. Lukrecija valgo daug vaisių ir daržovių, jos racione – jokių saldumynų ir tik virta, be jokių prieskonių ar druskos mėsa.
„Sveikos mitybos principų ją mokėme nuo mažų dienų, tad toks maisto racionas jai yra įprastas. Ji turi tvirtą imunitetą, todėl serga labai retai“, – teigė mergaitės mama.
Mokykloje netrūksta geranoriškumo
Paklausus, kaip Lukrecija atrado čiuožimą,mergaitės mama prisiminė, kad kartą su šeima pramogaudama ant ledo mergaitė prasitarė, jog jai labai patinka čiuožinėti. Tada ir gimė idėja išbandyti gebėjimus čiuožimo sporte.
Pasak Lauros, Lukrecija yra plokščiapadė, todėl svarbu, kad jos pėdos kuo daugiau dirbtų. Mergaitė rinkosi iš dviejų pasirinkimų – lankyti baletą ar čiuožimą, ir galiausiai pasirinko pastarąją sporto šaką.
„Už suteiktą galimybę derinti mokslus ir čiuožimo treniruotes, esame dėkingos mokyklos, kurioje dukra mokosi, kolektyvui. Jis išties geranoriškas, suprantantis, lanksčiai žvelgiantis į situaciją ir visada surandantis išeitį“, – teigė Laura.
Moteris tvirtino niekada nesigailėjusi, kad Lukreciją leido būtent į Senamiesčio pradinę mokyklą. Pasak Lauros, tai pats geriausias pasirinkimas miesto pradinukams, nes tai saugi, patogi ir miela mokykla. Į šią mokyklą Lukreciją tėvai leido būtent dėl to, kad kadaise joje mokėsi mergaitės prosenelė.
„Tai erdvė, kurioje nėra ribų tobulėti, kopti aukštyn savo kojomis. Mokykloje įdomiai vedamos pamokos, joje nerūksta užsiėmimų, renginių“, – gražių žodžių apie mokyklą ir joje dirbantį kolektyvą negailėjo moteris.