Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje vyko renginys, skirtas Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Meilė Lukšienė – Lietuvai nusipelniusi literatūrologė, pedagogė, daug dėmesio skyrusi tautiškai mokyklai, norėjusi, kad ši ugdytų protingas asmenybes, kurios norėtų mokytis, tobulėti, saugotų tradicijas. Ji teigė, kad švietimas – tautos kultūros dalis, ir tikėjo, jog tai būdas, kuriuo žmogus ir tauta kuria save. Svarbiausia, Meilei Lukšienei rūpėjo Lietuvos ateitis – kaip išlikti tuo, kas esame.
Meilės Lukšienės metų paminėjimą organizavo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Jaciunskienė. Scenoje sėdėjusios I, II, IV klasių gimnazistės supažindino su jos biografija ir darbais, skaitė ištraukas iš Meilės Lukšienės straipsnių ir knygų.
„Reikia gilaus žmoniškumo, orumo ir tautinės savigarbos, kuri įpareigotų mus elgtis pagarbiai su kiekvienu žmogumi ir gerbti teisybę, visų pirmiausia už ją kovoti. <…> Reikia didelio darbo norint atkurti ir sukurti šioms dienoms tinkamą žmogų. <…> Mes turime jaustis pasaulyje normalūs žmonės – nei girtis, nei savo vėliavomis mosuoti, bet paprastai mokėti bendrauti ir nauja pasakyti ar parodyti, pasidalinti. Turime atgauti žmogiškąjį ir kartu nacionalinį orumą, nusikratyti vergo žymių <…> ir daugelio kitų labai nemalonių mūsų visuomenės bruožų. Su jais laisvi nebūsime. Užteks stipresnio treptelėjimo iš šalies <…> – ir vėl būsime vergai“ – mūsų tauta išnyks. Ją (tautą) reikia saugoti ir puoselėti labiausiai – štai ką mums, gimnazijos bendruomenei, norėjo pasakyti lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Leščinskienė su savo spindulietėmis.
Manau, joms puikiai pavyko paliesti mūsų širdis, priversti susimąstyti, ką galime padaryti, kuo prisidėti prie mūsų visuomenės tobulinimo. Skaitovių žodžius lydėjo lyrinės melodijos, kurias fortefijonu atliko viešnia iš Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos Skirmantė Kirkliauskaitė, jai norime nuoširdžiai padėkoti už bendradarbiavimą.