Į vis naują pakopą atliekų tvarkymo srityje įžengiančiam Alytaus regionui 2014-ieji buvo esminių pokyčių metai. „Pirmą kartą per visą atliekų tvarkymo centro gyvavimo istoriją viskas atrodo kaip iš natų“, – prisipažįsta Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus.
Į sąvartyną patenka vis mažiau atliekų
Jie rodo geras tendencijas ir pasikeitusią gyventojų elgseną, tvarkant atliekas. Alytaus regione vis didesnė jų dalis perdirbama ir mažiau atliekų šalinama sąvartyne. „Pas mus pasitvirtina Skandinavijos šalių patirtis, kuria remiantis kuriama mūsų atliekų tvarkymo sistema: jei žmonės pradeda rūšiuoti vienas atliekas, jie ir su kitomis atliekomis jau elgiasi kitaip“, – sako A. Reipas.
Anot jo, didžiausią įtaką geriems praėjusių metų rodikliams turėjo trys aplinkybės: gyventojų aprūpinimas individualiais rūšiavimo konteineriais, nuolatinė kontrolė ir metų pabaigoje pradėti eksploatuoti mechaninio rūšiavimo įrenginiai, kuriuose planuojama gaminti dvi deginimui skirtas frakcijas: aukšto kaloringumo ir žemo kaloringumo degias frakcijas.
Tai – pirmieji tokie įrenginiai Lietuvoje. Jų eksploatacija neabejotinai reiškia naują žingsnį atliekų tvarkymo sistemoje.
Įrenginių projektinis pajėgumas yra iki 65 tūkst. tonų per metus, planuojamas – 45 tūkst. tonų per metus. Didžiausią efektą jie duos, kai bus pastatyti deginimo įrenginiai Kaune ir Vilniuje.
Gerų poslinkių regiono atliekų tvarkyme padėjo pasiekti ir tai, kad regione pernai gerokai išplėstas specifinių atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių tinklas, o iki mechaninio rūšiavimo įrenginių eksploatacijos pradžios veikė laikinoji mechaninio rūšiavimo linija, kurioje buvo rūšiuojamos po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos.
Visa tai lėmė, kad per 2014 metus Alytaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne pašalinta 38,49 proc. mažiau atliekų negu 2012 metais bei 24,78 proc. mažiau negu 2013 metais.
Iš kiek daugiau kaip 76 tūkst. tonų pernai regione susidariusių komunalinių atliekų tik 36 tūkst. tonų pašalinta sąvartyne. Likusios – perdirbtos, sukompostuotos ar panaudotos energijai gaminti. Palyginimui: 2013 metais iš susidariusių 73 tūkst. tonų atliekų sąvartyne buvo pašalinta 45 tūkst.
Sukompostuojama dvigubai daugiau nei anksčiau
Labiausiai – daugiau kaip dvigubai – pernai, lyginant su ankstesniais metais, išaugo ARATC sistemoje esančiuose įrenginiuose sukompostuojamų atliekų kiekis: nuo 6 tūkst. 2013 metais iki 14, 4 tūkst. 2014 m.
Tam įtakos turėjo ir išsiplėtęs žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių tinklas – šiuo metu jų regione yra septynios, ir spalio mėnesį pradėti eksploatuoti mechaninio rūšiavimo įrenginiai, kuriuose vos per tris praėjusių metų mėnesius buvo atskirta ir perdirbimui į kompostavimo aikštelę pristatyta 2346 tonos biologiškai skaidžių atliekų, susidariusių po mechaninio apdorojimo.
Į regioninį sąvartyną patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik 10 kartų. Statistiniai duomenys rodo, kad visos regiono savivaldybės sėkmingai vyko Valstybiniame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotis.
Atskirtos biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos arba panaudojamos biokuro gamybai. Kompostavimo aikštelėse kasmet vis daugiau pagaminama kompostavimo žemės, kurios, dabar jau ir fasuotos maišuose po 30 litrų galima įsigyti visose 17 regiono stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse.
Kiek atliekų surenkama vienu konteineriu?
Regiono gyventojai jau antrus metus besinaudojantys individualiais pakuočių ir antrinių žaliavų konteineriais, kurių yra išdalinta daugiau kaip 30 tūkst., daro pažangą: pernai surinktų ir perdirbtų pakuočių kiekis lyginant su mišrių komunalinių atliekų srautu padidėjo iki 31 proc., o aptinkamų priemaišų sumažėjo apie 5 proc.
Vienu mėlynuoju pakuočių konteineriu per metus surinkta 56 kg atliekų (buvo planuota surinkti 82 kg.). Praėjusiais metais regiono gyventojai jau turėjo galimybę atskirai rūšiuoti ir stiklo atliekas – nuo birželio mėnesio jiems buvo išdalinti ir pradėti tuštinti individualūs konteineriai stiklo atliekoms.
Šiais konteineriais, kurių išdalinta beveik 31 tūkst., surinkta 484 tonos stiklo atliekų – 15 kg vienu konteineriu (planuota 30 kg). Kol kas šiuose konteineriuose aptinkama ir palyginti daug priemaišų – 6 proc. Kadangi stiklo atliekos lengvai atskiriamos, įprastai skaičiuojama, kad maksimali priemaišų riba jose yra 5 proc.
Surenkamų pakuočių ir antrinių žaliavų kiekiai rodo, kad kolektyviniais konteineriais besinaudojančių gyventojų rūšiavimo įgūdžiai kol kas prastesni, nei turinčių individualius konteinerius. Varpelių formos konteineriais pernai surinkta beveik tiek pat pakuočių kaip užpernai, o išrūšiuotos pakuotės – prastesnės kokybės, labiau tinkamos deginimui, o ne perdirbimui.
Kontrolė: nuo baimės iki atsakomybės
Kaip gyventojai ir įmonės rūšiuoja atliekas, visus metus ir nuolat tikrino ARATC kontrolės padalinio specialistai. Nuolatinės kontrolės ir taikytų prevencinių priemonių rezultatai akivaizdūs: pernai patikrintuose konteineriuose aptikta mažiau nei 9 proc. pažeidimų. Užpernai jų fiksuota keliskart daugiau – virš 35 proc.
Prasidėjusi atliekų rūšiavimo kontrolė vieniems kėlė baimę, kitiems – nepasitenkinimą, bet šiandien aišku, kad tai – efektyvi priemonė gyventojų sąmoningumui ir atsakomybei didinti.
Pirmaisiais, 2013 Kontrolės padalinio veiklos metais, labiausiai kontroliuojami buvo individualių namų gyventojų likutinių atliekų konteineriai, o pernai į kontrolės akiratį pateko ir daugiabučių namų gyventojai, gamyba užsiimantys juridiniai asmenys, poilsiavietės, ligoninės, prekybos, švietimo bei maitinimo įstaigos. Daugiausiai patikrinimų buvo atlikta didesniuose Alytaus regiono miestuose ir gyvenvietėse.