Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Alytaus miestas šiemet pakilo per vieną poziciją ir užima priešpaskutinę 5 vietą tarp šešių didžiųjų savivaldybių, aplenkęs Panevėžio miesto savivaldybę. Alytaus rajonas mažųjų savivaldybių reitinge išlaikė 21 vietą.
„Alytaus mieste didžiausia problema išlieka investicijų trūkumas. Nors jų šiek tiek didėja, vis dar yra gerokai mažiau nei kitose didžiosiose savivaldybėse. O veikiančių ūkio subjektų Alytuje buvo mažiausiai iš šešių didžiųjų savivaldybių. Savivaldybė čia turėtų pasitempti – konkuruoti su kitomis savivaldybėmis, nes tik investicijos ir aktyvus verslas lemia žmonių gerovę, socialinius rodiklius. Kol jų trūksta, nekuriamos darbo vietos, Alytus tuštėja sparčiausiai iš šešių didžiųjų miestų“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Lyginant su šešiomis didžiosiomis savivaldybėmis (Vilniumi, Klaipėda, Kaunu, Šiauliais, Panevėžiu) Alytaus m. savivaldybėje 2015 m. buvo didžiausia socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (4,5 proc. lyginant su 2,9 proc. didžiųjų miestų vidurkiu), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (9,5 proc. lyginant su 5,5 proc. vidurkiu tarp didžiųjų savivaldybių). Taip pat – bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (11,4 proc. lyginant su 7,8 proc. vidurkiu), ilgalaikių, tai yra darbo nerandančių ilgiau kaip metus, bedarbių dalis nuo visų bedarbių taip pat didžiausia – 34 proc. lyginant su 21,5 proc. vidurkiu. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad rezultatai gerėja sparčiausiai iš visų minėtų savivaldybių – rodikliai ženkliai gerėjo.
Gerai įvertinta mokesčių sritis – jie buvo mažesni nei kitose didžiosiose savivaldybėse. Be to, naudinga, kad savivaldybė neužkerta kelio konkurencijai transporto, komunalinių paslaugų srityse.
Alytaus rajono savivaldybė šiemet išsaugojo 21 poziciją tarp 54 mažųjų savivaldybių. Įvertinta tai, kad reikšmingai sumažėjo biudžeto skola (nuo 56,6 proc. nuo pajamų 2014 m. iki 46,6 proc. 2015 m.). Tačiau ji vis vien liko didesnė nei vidutinė (40,7 proc.).
Alytaus rajonas efektyviai tvarkėsi su nuosavu nekilnojamu turtu – nenaudojamo ploto 100 gyventojų teko tik 6,5 kv. m, kai mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 25 kv. m). Efektyvus turto valdymas prisideda prie taupaus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo.
„Investicijų ir plėtros sritis vertinama dvejopai: viena vertus, balų pridėjo aukštos ir didėjančios materialinės investicijos, kita vertus, tiesioginės užsienio investicijos 2014 m. lyginant su 2013 m. vienam gyventojui sumažėjo. „Mokesčių“ sritis taipogi vertinama dvejopai – 2015 m. savivaldybėje nustatytas didžiausias nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, tačiau papildomai neapmokestintas nenaudojamas nekilnojamas turtas. Žemės mokesčių tarifai palyginus dideli, o vidutinis fiksuotas pajamų mokestis verslo liudijimams buvo vienas mažesnių (65 EUR lyginant su 121 EUR mažųjų savivaldybių vidurkiu). Dideli mokesčiai neskatina verslumo“, – teigia A. Čepukaitė.
Bendros tendencijos
Iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antroje Klaipėdos rajonas, trečioje – Druskininkai.
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, tačiau atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra.
Trumpai:
6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r. , Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.
Savivaldybių indeksą 2016 rasite čia: HTTP://LLRI.LT/Savivaldybiu_indeksas_2016