Pasirodantis lietus gaivina viltį, kad pasipildys džiūstantys šuliniai, kurių savininkai pastaruoju metu gausiais prašymais atvežti vandens atakuoja „Dzūkijos vandenis“. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Alytaus rajone sausra peržengė pavojingo reiškinio ribą, o gyventojams jau ėmė trūkti geriamojo vandens.
„Šiuo metu geriamojo vandens atvežimo paslauga gyventojai naudojasi labai aktyviai – nebespėjame visų prašymų patenkinti tuojau pat, dažnai tenka palaukti. Per dieną gauname vidutiniškai apie 10 prašymų, kurie patenkinami tik tuo atveju, jeigu vandenvežė mašina nėra užimta“, – teigė Rasa Lukšienė, įmonės „Dzūkijos vandenys“ bendrojo skyriaus viršininkė.
Likviduojant avarijas, ar kitais atvejais, kai tenka vartotojams laikinai nutraukti šalto geriamojo vandens tiekimą, vandenvežė mašina pirmiausiai vandeniu aprūpina šiuos gyventojus.
Pasak R. Lukšienės, sausrą greitai pajunta šulinių vandenį naudojantys gyventojai – šuliniai ima džiūti. Geologai yra pastebėję tendencijas, kad tokie reiškiniai kartojasi maždaug kas 7-8 metus.
„Ieškodami išeities, gyventojai turi galimybę geriamojo vandens užsisakyti iš bendrovės „Dzūkijos vandenys“. Geriamasis vanduo atvežamas specialia vandenveže mašina ir šuliniai „atgaivinami“, – apie įmonės teikiamą paslaugą gyventojams pasakojo R. Lukšienė.
Pasak bendrojo skyriaus viršininkės, geriamojo vandens atvežimo paslauga bendrovei yra nuostolinga, tačiau, suprasdama vandens poreikio svarbą, įmonė negali atsakyti. Vienu metu gyventojui atvežama 3000 litrų vandens. Tai kainuoja 7,36 Eur, kai atstumas iki šulinio yra iki 10 km, ir, atitinkamai, vežant didesnį atstumą, kainuoja 0,58 Eur už kiekvieną papildomą kilometrą.
3000 litrų vandens, atvežamo viena mašina, jį naudojant taupiai, vidutiniškai gyventojui turėtų užtekti dešimčiai dienų. Tačiau nėra jokių garantijų, kad į šulinį supylus tokį kiekį vandens, šulinio vandens lygis po kurio laiko vėl nenukris iki buvusio. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių – šulinio gylio, kiek šulinys yra išsausėjęs ir kt.
Bendrovė „Dzūkijos vandenys“ primena, kad šuliniuose esančio vandens sudėtis gali keistis, todėl būtina reguliariai atlikti tyrimus, ar jame nėra sveikatai galinčios pakenkti taršos. Be to, su vandens stygiumi šuliniuose susiduriantys gyventojai gali nusiteikti, kad vos tik esant sausringesniems metams, ši problema kartosis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus specialistės Justinos Kazlauskienės tikinimu, pavojinga sausringumo riba Alytaus rajone buvo pasiekta liepos 2 dieną. „Jeigu gausesnių kritulių Alytaus rajone neiškristų dar bent savaitę laiko, būtų paskelbta stichinė sausra. Tačiau mažai tikėtina, kad tokia situacija galėtų susiklostyti, mat artimiausiomis dienomis lietus prognozuojamas ir Dzūkijoje“, – teigė J. Kazlauskienė.