„Mėsinių galvijų augintojai iš Vokietijos kamuolį spyrė ten, kur reikia – į Lazdijus. Neabejoju, kad šiame rajone entuziastingai pradėtas mėsinių galvijų projektas bus sėkmingas ir naudingas“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius profesorius Antanas Maziliauskas, su Lazdijų rajono meru Artūru Margeliu pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.
Universitetas ir savivaldybė sutarė bendradarbiauti, vykdant strateginį planavimą rajone, atliekant taikomuosius mokslo tyrimus, organizuojant studijas, rengiant specialistus ir tobulinat jų profesinę kvalifikaciją, rengiant įvairius projektus.
Postūmiu šiai bendradarbiavimo sutarčiai pasirašyti tapo Lazdijų rajono savivaldybės vykdomas investicinis projektas „5000 aubrakų Lazdijams“. Jį įgyvendinant Lazdijų rajone planuojama sukurti naujų darbo vietų, skatinti gyventojų verslumą.
Projekto idėjos autorius Lazdijų rajono meras Artūras Margelis neabejoja, kad nereiklūs mėsiniai galvijai aubrakai, kurių mėsa turi didžiulę paklausą, yra labai tinkami auginti nederlingose rajone žemėse ūkininkaujantiems ūkininkams.
„Sėkminga mėsinės galvijininkystės plėtra skatintų asmeninių ūkių kūrimąsi, didintų užimtumą ir rajono gyventojų pajamas“, – sakė meras A. Margelis.
Lazdijų rajono savivaldybėje surengtoje konferencijoje aptartos investicinio projekto „5000 aubrakų Lazdijams“ finansavimo galimybės panaudojant paramos lėšas, diskutuota apie mėsinių galvijų auginimo skatinimą ir plėtrą rajone, siekiant spartinti Nacionalinės 2014-2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos įgyvendinimą.
Šiuo metu Lazdijų rajone mėsinius galvijus augina daugiau kaip tūkstantis ūkininkų, laikančių beveik 5 tūkstančius galvijų. Daugiausia auginamų galvijų sudaro mišrūnai. Ūkininkams auginti rekomenduojamų aubrakų rajone kol kas tėra mažiau nei 300.
Įgyvendinant investicinį projektą planuojama, kad per penkis pirmuosius jo metus mėsinių galvijų skaičius rajone turėtų padidėti beveik dvigubai.
Lazdijų rajono savivaldybė kartu su aubrakų augintoju iš Vokietijos Ernstu Friedriku Baumeriu yra įsteigusi viešąją įstaigą „Darbo vietų kūrimo fondas“. Jos paskirtis – rūpintis ES fondų paramos paieška, kaupti reikiamą informaciją apie mėsinių galvijų aubrakų auginimą bei ją perduoti rajono ūkininkams.
Į Lazdijus susirinkę projekto iniciatoriai ir vykdytojai apsilankė keliuose aubrakus jau auginančiuose ūkiuose, domėjosi ūkininkų nuomone ir problemomis bei aptarė galimybes šias problemas spręsti bendromis jėgomis.
„Pastebėjau, kad Lazdijų rajone yra labai daug teritorijų, kurios galėtų būti pritaikytos mėsinių galvijų auginimui. Esu tikras, kad Lietuva galėtų sėkmingai plėtoti mėsinių galvijų auginimą, nes sąlygos čia panašios kaip ir pas mus“, – sakė konferencijoje dalyvavęs Prancūzijos Aubrakų unijos prezidentas Henry Peyracas.
Projekto įgyvendinimo sėkme Lazdijuose neabejojo nė vienas konferencijos dalyvis. Mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas profesorius Česlovas Jukna, pasidžiaugęs, kad Lazdijų rajono savivaldybė ėmėsi tokio projekto, pabrėžė, jog svarbiausia yra rasti ūkininką, norintį auginti gyvulius. „Be entuziazmo nieko nebus‘, – įsitikinęs profesorius.
O entuziazmo lazdijeičiams netrūksta. Jie jau semiasi patirties šalies ir užsienio aubrakų augintojų ūkiuose, rengia mokomojo ūkio projektą, kuris bus įgyvendinamas Veisiejų technologijų ir verslo mokykloje, ieško galimybių ūkininkams įsigyti aubrakus kuo palankesnėmis sąlygomis.
„Pinigų yra, tik reikia mokėti juos pasiimti“, – sako aubrakų auginimo idėja užsidegęs meras A. Margelis.
Vykdydami mėsinių galvijų auginimo plėtros projektą, projekto iniciatoriai ieško įvairių modelių, kaip populiarinti šią žemės ūkio sritį ir padaryti ją kuo patrauklesnę rajono gyventojams, nes investicijoms jie neturi pakankamai lėšų, todėl naujoves vertina labai atsargiai ir kritiškai.
Lazdijų meras A. Margelis jau kreipėsi į Žemės ūkio ministrę, siūlydamas, kad tiesioginės išmokos ūkininkams būtų mokamos ne tik už nuosavus, bet ir nuomojamus ar kitais pagrindais iš kito ūkinių galvijų savininko gautus gyvulius.
Vokietijos ūkininko įmonė sutinka išnuomoti ar kitais teisėtais pagrindais perleisti mėsinius galvijus žemės sklypų savininkams ganyti, ruošti pašarus, prižiūrėti. Įmonės specialistai konsultuotų naujuosius mėsinių galvijų augintojus ir vietiniai žemių sklypų savininkai įgytų galimybę įgyti patirties ir kompetencijos mėsinių galvijų auginimo srityje ir galėtų apsispręsti, ar investuoti į šį sektorių ar ne.
„Projektas yra patrauklus visoms jame dalyvaujančioms pusėms, bet iškyla išmokų už deklaruojamas daugiametes ganyklas ir pievas dydžio klausimas“, – pastebėjo Lazdijų rajono meras A. Margelis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žemės savininkai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamas daugiametes ganyklas ir pievas, privalo laikyti ūkinių gyvulių skaičių, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 sąlyginio galvijo vienam hektarui.
Kadangi bet kokios ūkinės veiklos pradžioje finansavimas ir lėšų pritraukimas yra labai svarbus, tad akivaizdu, kad tiesioginių išmokų mažinimas labai trukdo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje vystomo investicinio projekto eigai, stabdo jo realizavimą ir tampa rimta kliūtimi, įgyvendinant gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą.
„Deklaruodami naudojamus žemės sklypus, žemės sklypo naudotojai turi galimybę deklaruoti tiek nuosavus, tiek nuomojamus žemės sklypus, todėl į laikomų gyvulių sąvoką įtraukus ir nuomojamus, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomus galvijus, nebus nusižengta LR teisės aktams“, – įsitikinęs meras A. Margelis, kartu su visa specialistų komanda laukiantis atsakymo iš ministerijos.
