Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas per šių metų 11 mėnesių iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavo 59 pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo. Ištyrus mėginius nustatyta, kad beveik 30 proc. visų mėginių viršija ribinio rodiklio vertę.
Buvo atlikti 59 šachtinių šulinių vandens cheminiai tyrimai azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad 28,8 proc. visų mėginių viršija ribinio rodiklio vertę. Dažniausios nekokybiško vandens priežastys yra padidintas nitratų (22 proc.), rečiau nitritų (6,8 proc.) kiekis. Vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų – iki 0,50 mg/l. Visi šachtinių šulinių vandens vartotojai buvo informuoti apie vandens kokybę bei galimą pavojų sveikatai.
Visuomenės sveikatos centras primena, kad nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščiosios, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Nitratai organizme virsta nitritais. Apsinuodijus jais pasireiškia methemoglobinemija. Jos metu kraujyje susidaręs methemoglobinas į audinius negali pernešti deguonies, dėl to atsiranda deguonies trūkumo požymiai. Kūdikiams pamėlsta oda bei gleivinės – tai vadinama „pamėlusio kūdikio sindromu“. Vaikas gali vemti, viduriuoti, trikti kvėpavimas. Sunkesni atvejai pasireiškia sąmonės netekimu, traukuliais. Apsinuodijimo baigtis gali būti mirtina. Todėl labai svarbu įsitikinti, kad vanduo, kurį geria kūdikiai ar kuris naudojamas jų maisto gamybai, yra saugus.
Nėščiosioms bei šeimoms, auginančioms kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai. Norint išsitirti šachtinio šulinio vandenį, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pateiks informaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentui.
Vandens užterštumą nitritais ir nitratais gali lemti neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra. Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos, kada naudojant per daug trąšų ar mėšlo, perteklius kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais. Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui nitratų koncentracija dar labiau padidėja. Apie vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Jeigu šulinio vanduo neatitinka reikalavimų, rekomenduojama maistui naudoti pirktą fasuotą vandenį ar, esant galimybei, prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų.
