Dažnai girdime, kad karštą vasaros dieną būtina gerti daug skysčių. Bet kokių? Ar rekomenduojamais išgerti pusantro litro skysčiais gali būti vaisvandeniai, sultys, kava, arbata? Vanduo. Paprastas, negazuotas vanduo – geriausias būdas mūsų organizmą papildyti skysčiais.
Neretai žmonės stebisi: kaip priversti save kelis litrus paprasto vandens išmaukti? Jie sako, kad juos pykina, jiems neskanu ar jie tiesiog pakankamu skysčių kiekiu per dieną laiko kavos ir arbatos pertraukėlių metu įsisavintą vandenį.
Žinoma, mažais kiekiais skysčius vartojantiems, staigus didesnis vandens kiekis gali sukelti šiokių tokių pojūčių, tačiau tie pojūčiai – tikrai tik vienkartiniai ir greitai praeinantys. Galima pripratinti savo organizmą prie didesnio kiekio vandens. Tereikia į pagalbą pasitelkti šiek tiek fantazijos. Vandenį galima paskaninti mėtos lapeliu, apelsino ar citrinos riekele. Darbe su kolegomis galima eksperimentuoti ir susėsti ne kavos, o vandens pertraukėlei.
Ne kartą kalbėta apie tai, kad nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negėręs vandens – vos keletą. Arba, kad vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi.
Su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Reikėtų pabrėžti, kad vanduo padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, sudaro palankias sąlygas įvairioms fermentinėms reakcijoms, yra geras mineralinių ir kitų medžiagų tirpiklis. Vanduo netgi padeda palaikyti struktūrinę ląstelių formą. Jis tiesiog neatsiejamas nuo žodžio gyvybė.
Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1—1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Dėl vandens praradus deficito 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galvą.
Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta, apsinuodiję savo organizmo medžiagų apykaitos produktais, kurie be vandens negeba pasišalinti iš organizmo.
Medicinoje vartojamas terminas dehidratacija, kuris apibūdina reiškinį, kai medžiaga ar kūnas praranda tam tikrą kiekį vandens. Organizmo dehidratacija pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, nuovargiu, sumažėjusiu apetitu, sausomis burnos ir nosies gleivinėmis, įdubusiomis akimis, kraujospūdžio pokyčiais. Išsivysčius tokiai būklei, šlapinamasi retai ir koncentruotu šlapimu.
Organizme nėra vandens atsargų talpyklos. Taip jau yra, kad riebalų, angliavandenių ar baltymų mūsų organizmas į atsargą atsidėti gali, tačiau vandens – ne. Todėl prarandamas vandens kiekis turi būti sugrąžinamas. Daugeliu atvejų tinkama išgeriamo vandens norma suaugusiajam 1,5 iki 2 litrų, tačiau esant dideliems karščiams, vandens poreikis dar padidėja.
Turite puikių patarimų, kaip išmokyti organizmą gerti vandenį? Žinote gerų vandens gardinimo receptų? Iki rugpjūčio pabaigos pasidalinkite jais Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro socialinio tinklapio facebook paskyroje. Kas savaitę geriausi patarėjai bus apdovanoti sveikatos biuro gertuvėmis.