Alytaus Dailiųjų amatų mokyklos kiemas šiandien kvepėjo šviežiai išvirta sriuba. Mokyklos direktorius Arvydas Švirmickas ja vaišino susirinkusius į tarptautinio keramikos simpoziumo metu pagamintų kūrinių parodos atidarymą.
Svečiai galėjo ne tik apžiūrėti jau sukurtus keramikos dirbinius, bet ir savo akimis išvysti jų gaminimo procesą. Keramikos kūrinių gaminimas įdomus tuo, kad retai kada gali numatyti, koks bus galutinis rezultatas.
Kaip pasakojo viena iš tarptautinio keramikos simpoziumo „Juodasis Dzūkijos auksas 2014“ dalyvių, iš Liuksemburgo atvykusi Virginija Zabotkaitė, yra du keramikos gaminimo būdai. Vienas jų lietuviškas, kitas – japoniškas.
Gaminant lietuvišku būdu, išdegintas, kartais ir glazūruotas molis dedamas į specialų pečių ir įkaitinamas iki 800-1000 laipsnių temperatūros. Įkaitęs išimamas ir su specialiomis žnyplėmis greitai merkiamas į lietuvišką duonos raugą. Ištraukus molis nusidažo įvairiausiomis spalvomis, ant jo atsiranda netikėčiausios figūros.
Japoniškas būdas vadinasi „Raku“: išvertus iš japonų kalbos reiškia „džiaugtis gyvenimu“. Procesas vyksta panašiai, tik molis merkiamas ne į duonos raugą, o į pjuvenas.
Dailiųjų amatų kiemelyje smalsuoliams buvo pademonstruotas tiek vienas, tiek kitas būdas. Molio įkaitinimui skirtas specialus pečius nėra pigus – kainuoja apie 6000 Lt.
Susirinkusiųjų akivaizdoje buvo pagaminta keramikinė voverė ir pora volungių. Visi simpoziumo metu sukurti kūriniai atspindi Anzelmo Matučio kūrybos motyvus. Ne visi jie juodos spalvos. Kaip teigė simpoziumo vadovė keramikė Danutė Garlavičienė, A. Matučio personažai prašyte prašosi spalvų.
Lietuvoje vykstančiame simpoziume pirmą kartą dalyvaujanti V. Zabotkaitė negailėjo gerų atsiliepimų apie Dailiųjų amatų mokyklą ir joje dirbančius mokytojus. „Šioje mokykloje įrengta puiki keramikos gaminimo bazė. Yra visa darbams reikalinga technika. O ir specialistai, kurie dirbo su mumis simpoziumo metu, puikiai išmano savo darbą“, – įspūdžiais dalijosi Virginija.