Vedybų sutarčių registras pradėjo veikti prieš daugiau nei dešimtmetį, o kiekvienais metais įregistruotų vedybų sutarčių skaičius auga. Vien šiemet jau yra įregistruotos 85 ikivedybinės ir 265 povedybinės sutartys. Tokie dideli sutarčių įregistravimo skaičiai verčia susimąstyti, kodėl jos yra tokios populiarios ir kokiu atveju jas reiktų sudaryti?
Vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas esant susituokus, nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium.
Priklausomai nuo vedybų sutarties sudarymo momento, jos gali būti ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Vedybų sutartimi siekiama apsaugoti savo turtą, todėl galima teigti, jog vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto teisinio režimo nustatymas. Šia sutartimi galima susitarti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Dažnai poros nori sudaryti vedybinę sutartį, kuria siekia nustatyti tokį turtinį teisinį rėžimą, kuriuo visas iki santuokos įgytas turtas ir toliau liktų asmenine nuosavybe, net nežinodami, jog jis ir be sutarčių lieka asmenine nuosavybe. Nesudarius vedybinės sutarties, tik po santuokos sudarymo įgytas turtas yra laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe. Todėl sudarant santuoką svarbu nuspręsti ar vedybinė sutartis yra reikalinga, kokį turtą norima apsaugoti.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog vedybų sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti pakeista, nutraukta ar netgi pripažinta negaliojančia. Vedybų sutartis gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu.
Įstatymuose yra įtvirtinta galimybė, jog vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Vedybų sutarties sąlygos negalioja, jeigu sutarties sąlygos:
- prieštarauja imperatyviosiomis teisės normoms
- iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki;
- yra išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi sandorių negaliojimo pagrindai;
- keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
- pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą.
Nors vedybų sutartys suteikia saugumo besituokiančioms poroms, tačiau kyla klausimas, ar tai neprieštarauja bažnytinei santuokai? Kunigas, žinantis apie vedybinės sutarties pasirašymą, ne tik turi teisę, bet ir pareigą tokios poros nesutuokti. Tačiau dažniausiai apie tai nežino ir daugelis kunigų, todėl beištuokiančių porų neklausia apie vedybines sutartis. Tokia santuoka, sudaryta esant ikivedybinei sutarčiai, netgi bažnytinė gali būti paskelbta negaliojančia. Tokiu atveju yra kreipiamasi į bažnytinį teismą, ir, tribunolui šią santuoką paskelbus kaip negaliojančia yra leidžiama tuoktis antrą kartą.
Taigi, vedybų sutartys turi didelę įtaką santuokai. Svarbu, prieš sudarant santuoką nustatyti, ar tokia sutartis yra tikrai reikalinga, bei koks požiūris būsimų sutuoktinių į bažnytinę santuoką, kadangi tokia sutartis turi įtakos bažnytinės santuokos galiojimui. Vedybų sutartis apsaugo turtą, bet ne pačią santuoką.
Norėdami sudaryti vedybų sutartį ar turint kitų teisinių klausimų, galite kreiptis į Verdikto teisininkus, kuriuos galite rasti adresu: Naujoji g. 3, Alytuje arba susisiekti tel.: 8 646 92275 arba el.p.: teisininkas@verdiktas.lt