„Mėgstu praktiškas dovanas, stengiuosi tokias dovanoti ir artimiesiems“, – sakė Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas, jau pasirūpinęs šventinėmis dovanomis. Kol vienų dovanos jau guli po egle, kiti jas tikisi suspėti nupirkti šiandien.
Miesto meras J. Krasnickas nemėgsta dovanų ieškoti didžiuosiuose prekybos centruose, jas perka mažesnėse specializuotose parduotuvėse.
„Atėjęs į mažesnę parduotuvę, iš karto matau, ko man reikia. Nemažai dovanų nupirkau Alytaus kalėdinėje mugėje. Ten radau įdomių rankų darbo daiktų iš medžio, molio. Pirmenybę teikiu praktiškoms dovanoms, o mano žmona labiau mėgsta simbolines, sentimentalias“, – sakė meras J. Krasnickas.
Jis dovanas perka instinktyviai ir pinigų sumos, kurią joms skirs, iš anksto nenumato. „Saviems juk negaila“, – įsitikinęs J. Krasnickas.
Merui didelį įspūdį paliko vienais metais per Kalėdas padovanotas paveikslas su šeimos narių nuotraukomis.
Alytaus miesto vicemerė Nijolė Makštutienė dovanomis artimiesiems jau taip pat pasirūpinusi. Ji dovanų ieško visur: ir didžiuosiuose prekybos centruose, ir specializuotose parduotuvėse, kai ką nusipirko ir kalėdinėje miesto mugėje.
„Kalėdos man – viena gražiausių švenčių. Tuomet susirenka visa gausi mūsų šeima. Dovanų reikia nemažai. Artimiesiems mėgstu pirkti dovanas, kurios tikrai praverstų.
Kiekviena šeima dovanoms gali išleisti skirtingą pinigų sumą. Mes, pagal savo išgales, galime dovanai skirti 50-100 Lt“, – kalbėjo N. Makštutienė.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas dovanų nupirkti dar nesuspėjo.
„Vis darbai sutrukdo. Šiandien dovanas bandysiu suspėti nupirkti per pusdienį. Mano šeimoje dovanomis rūpinasi žmona, tačiau žmonai juk turiu išrinkti pats. Mūsų vaikai jau suaugę, jiems geriausia dovana – pinigai. Žmonai galbūt nupirksiu dovanų čekį. Žinau, ko ji nori, bet pačiam būtų sunku išrinkti“, – pasakojo K. Ąžuolas, mėgstantis dovanas, kurios praverčia, o ne lieka dūlėti kampe.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas likusią dalį dovanų ruošiasi nupirkti šiandien.
„Dar ne visas nupirkau. Kaip tik važiuoju į Vilnių, tai ten paieškosiu. Neseniai lankiausi Kinijoje, nemažai dovanų parsivežiau iš ten“, – sakė A. Vrubliauskas, prisipažinęs anksčiau labiau mėgęs praktiškas, o dabar – simbolines dovanas.
Didžioji dalis gatvėje kalbintų alytiškių šiandien taip pat dar tik skuba nupirkti trūkstamas dovanas.
„Dar nenupirkau dovanų draugėms. Sveikinsiu 10 žmonių – nemažai. Pati esu studentė, negaliu pirkti labai brangių dovanų, bet stengiuosi, kad jos visiems patiktų. Dovanai galiu skirti iki 30 Lt. Pirkau rankų darbo puodelį, žalvarinį žiedą, pirštines“, – sakė alytiškė Agnė.
Pensinio amžiaus Alma sakė dovanų neperkanti, o gaminanti jas pati.
„Šiais laikais reikia žiūrėti, kad ant Kūčių stalo būtų ką padėti, o ką dar kalbėti apie brangias dovanas“, – įsitikinusi moteris.
Alma anūkams dovanos savo megztas kojines, šalikus.
„Artimiesiems dovanosiu kosmetikos, papuošalų, kvepalų, kavos, arbatos. Ne viską nupirkau, laiko mažai, o parduotuvėse spūstys. Nemėgstu stumdytis žmonių minioje. Kartais atrodo, kad šventės labai sumaterialėję, bet visgi smagu gauti dovanų“, – pasakojo alytiškė Rūta.
Pensinio amžiaus vyriškis Alfonsas sakė visiems dovanojantis pinigų, nes pats nemoka išrinkti dovanų. Pasak jo, artimieji patys nusiperka, ko nori.