Greitai kiekvienas Alytuje po prekybos centrą turėsime kone savo kieme. Tokia mintis peršasi stebint, kaip jie lyg grybai po lietaus dygsta Dzūkijos sostinėje. O dygdami dar ir griauna, ardo, darko, tai, kas jau padaryta ir daug metų naudojama alytiškių. Kalbu apie mieste pradedamą statyti „Norfos“ prekybos centrą.
Nesu nusistatęs prieš prekybos centrus, bet pikta, kad jie „okupuoja“ net ir žaliuosius Alytuje esančius plotus. Toks buvo ir sklypas, besiribojantis su Naująja, Statybininkų ir Topolių gatvėmis.
Dabar, praeinant pro šią teritoriją, matyti, kaip ardomas Sveikatingumo takas, šaligatvis, griaunamas tunelis po buvusiu geležinkeliu, kertami medžiai. Vardan ko? Dėl prekybos centrų? Ar tikrai tų „prekybcentrių“ statytojai gali daryti viską, ko užsigeidę?
Mane, kaip alytiškį, toks vaizdas liūdina. Pradedu galvoti, kad netrukus parduotuvių statyboms neliks jokių ribų. Prekybos centrai taps svarbesni už gamtą, kraštovaizdį, jau sukurtą miesto infrastruktūrą.
Aš nieko prieš, kad didieji prekybos centrai būtų statomi kur nors nuošaliau, ar bent jau nesiskverbtų į žmonių kiemus (aiškus pavyzdys – prekybos centras Jonyno gatvėje priešais žmonių langus) ir nesikėsintų subjauroti pėsčiųjų takų, šaligatvių.
Tikiu, kad kaip jau buvo skelbta viešojoje erdvėje, po statybų Sveikatingumo tako dalis bus atkurta. Tačiau nukirsti medžiai jau neataugs.
Nežinau, ar tik man užkliūva tokie dalykai, ar mano nuomonei pritaria ir kiti alytiškiai. Neabejoju, kad jiems ne vis vien, kaip atrodo mūsų miestas ir ko pareikalauja prekybos centrų statybos. Alytus jau linksniuojamas kaip „prekybcentrių“ sostinė. Kiek dar jų bus pastatyta?
Deja, mūsų nuomonės niekas neklausia. Verslas yra verslas. Žmonės perka, parduotuvės kyla. Gyventojai pabumba, bet tuo viskas ir užsibaigia. Prisitaikome, susitaikome ir einame ten, kur arčiau, patogiau.
Tik ne tokį aš įsivaizduoju Alytų, ne su ant kiekvieno kampo stūksančiais milžiniškais prekybos centrais. Man norisi ir tų medžių, ir žalumos, ir tvarkos einant Sveikatingumo taku, o ne dar vienos „dėžutės“.
Tai nereiškia, kad turime stoti piestu, protestuoti, bet verta nepamiršti, kad Alytus turi savo dvasią, gamtą, verslo dar nepaliestas vietas, kur tiesiog gera pabūti.
Kai nepamiršime mes, galbūt nepamirš ir kiti, kad tą miesto dvasią ir nesukomercintą turtą reikia saugoti, žavėtis ir garsiai apie jį kalbėti.
