Kaip atpiginti šilumą ir kitas komunalines paslaugas? Šis klausimas skamba kone visuose žmonių susitikimuose su valdžios atstovais. Jį dažnai girdintis Seimo narys Kęstutis Daukšys turi ne tik aiškų atsakymą, kaip atpiginti šilumą, bet ir yra pateikęs įstatymų projektus, kuriuos priėmus pigesnės šilumos būtų galima tikėtis jau šią žiemą.
Tad ko reikia, kad šiluma pagaliau atpigtų? – paklausėme Darbo partijos frakcijos Seime seniūno K. Daukšio.
Reikia, kad Seimas pritartų mano pateiktoms Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymų pataisoms, kurių įgyvendinimas garantuotų mažesnes ne tik šilumos, bet ir kitų komunalinių paslaugų kainas.
Esu įsitikinęs, kad tas įstatymų pataisas galima priimti dar šią kadenciją ir užtikrinti, kad jau artėjantis šildymo sezonas nevarytų žmonių į neviltį. Viliuosi, kad Seimo nariai palaikys mano pateiktus pasiūlymus ir šilumos bei kitų energetikos sektoriaus paslaugų kainos pradės mažėti.
Ką reikia pakeisti mūsų įstatymuose, kad situacija šilumos ūkyje, o kartu ir visame energetikos sektoriuje pasikeistų žmonių naudai?
Pirmas dalykas – valstybė ar savivaldybės į savo rankas turi perimti visas šilumos tiekimo įmones.
Dabar aiškiai matome, kad savivaldybėse, kurios pačios valdo kaina už šildymą yra gerokai mažesnė nei tose, kurios savo šilumos ūkį yra išnuomojusios privačioms bendrovėms. Tai – visiškai suprantama, nes verslas dirba tam, kad gautų pelną, kad kuo greičiau atsipirktų padarytos investicijos.
Tačiau į šilumos teikimą ir gamybą turėtume žiūrėti ne kaip į eilinį verslą. Tai yra visuomenės interesams, kuriam atstovauti ir kurį ginti privalo valstybė ir savivaldybės. Jos turi rūpintis, kad gyventojams tiekiama šiluma būtų pagaminta kuo mažesnėmis sąnaudomis ir gyventojai mažiau už ją mokėtų. Šiluma, kaip ir visa energetika, turi būti tarnas, o ne ponas.
Todėl aš ir siūlau priimti įstatymo pataisas, numatančias, kad valstybei ar savivaldybei priklausančios energetikos įmonės negali būti privatizuojamos, pasibaigus valdymo sutarčiai išnuomojamos ar perduodamos valdyti koncesijos pagrindais. Šių įmonių pagrindinis veikslo tikslas turi būti viešojo intereso tenkinimas, o ne pelnas, kurio neabejotinai siekia privatus verslas.
Taip pat aš siūlau nustatyti, kad licencijos šilumos tiekimo veiklai būtų išduodamos tik tiems asmenims, kurie turi šilumos perdavimo tinklus nuosavybės teise.
Daugelį kitų gyventojams būtinų paslaugų – elektros energijos, gamtinių dujų, geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo – teikia valstybei ir savivaldybėms pavaldžios įmonės. Ar įmanoma sumažinti jų teikiamų paslaugų kainas?
Be abejo. Šių įmonių veikla yra monopolinė. Saugant visuomenės interesus ją reguliuoja valstybė. O šių įmonių teikiamų paslaugų kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įvertindama įmonių patirtas sąnaudas, įskaitant investicijų grąžą.
Bet šiuo metu galiojančiuose įstatymuose investicijų grąžos dydis nėra aiškiai apibrėžtas ir nustatant kainas skaičiuojama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžą.
Aš jau prieš pora metų esu pateikęs įstatymų pataisas, kuriomis siūlau aiškia apibrėžti investicijų grąžos dydį, nustatant, kad jis būtų ne didesnis kaip 2, 5 procento.
Tai turėtų teigiamos įtakos ir gyventojams, ir verslui. Apribojus investicijų grąžą atpigtų gyventojams teikiamos komunalinės paslaugos, jie mažiau mokėtų už šilumą, elektrą, gamtines dujas, geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, o verslo įmonės, kuriose veiklos kaštai už gamtinių dujų, elektros energijos, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų, šilumos, karšto vandens bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sudaro didelę dalį produkto gamybos kaštų, galėtų atpiginti savo produktus ir taptų konkurencingesnės.
Kokioje stadijoje dabar yra šie Jūsų pateikti įstatymų pakeitimo projektai?
Kaip minėjau, įstatymų pataisas dėl investicijų grąžos apribojimo pateikiau prieš dvejus metus. Šių metų pavasarį jas svarstęs ministrų kabinetas projektui nepritarė, o Seimo Ekonomikos komitetas jo dar nesvarstė.
Panaši situacija yra ir su įstatymo pataisomis dėl šilumos ūkių valdymo teisių perdavimo savivaldybėms. Šiemet pavasarį pateiktų pataisų Ekonomikos komitetas dar nesvarstė.
Tačiau labai tikiuosi, kad Seimo nariai supras šių pataisų svarbą, įvertins tai, kad kiekvienas, daugelyje savivaldybių, kuriose šilumą tiekia privačios bendrovės, vis brangesnis šildymo sezonas yra per didelis išbandymas Lietuvos žmonėms ir neatidėlios jų priėmimo. Esu įsitikinęs, kad tą padaryti galima dar šią kadenciją.
Politinė reklama. Apmokėta iš Darbo partijos kandidato K. Daukšio politinės rinkimų sąskaitos. Užsakymo Nr. 16/37.