Fenomenu grįstas ugdymas – tai mokymo metodas, kuris siūlo pažvelgti į gyvenimišką scenarijų, šiuolaikinę problemą ar gamtinį reiškinį kaip į mokymosi atskaitos tašką. Mokiniai ir mokytojai skatinami peržengti griežtas disciplinų ribas, kad galėtų giliau analizuoti temą, pristatydami bei analizuodami problemą. Tokios sąlygos suteikia įvairiapusiškesnį ugdymą: vienu metu yra plėtojamos humanitarinių, meno bei STEM disciplinos.
Alytaus Jotvingių gimnazija siekdama, kad jos gimnazistai gautų kuo geresnį ugdymą, būtų skatinama mokinių nepriklausomybė bei smalsumas, nusprendė šį metodą taikyti ir savo aplinkoje. Šiam tikslui pasiekti ir atsirado Erasmus+ projektas „Fenomenu grįsto ugdymo diegimas Alytaus Jotvingių gimnazijoje“, kuriam Švietimo paramos ir mainų fondas skyrė akreditaciją trejiems metams. Pirmoje dalyje mokytojai ir administracijos darbuotojai sėmėsi žinių ir stebėjo darbo metodus kitose šalyse, kad įgytas patirtis galėtų pritaikyti savo darbe. Kitais metais numatomos projektinės veiklos su mokiniais, o paskutiniais akreditacijos metais bus sukurta aiški fenomenu grįsto ugdymo strategija gimnazijoje.
Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius D. Vasiliauskas ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Dainauskienė.
Pirmajam projekto etapui baigiantis, birželio 19 d. Alytaus Jotvingių gimnazijos skaitykloje buvo suorganizuota konferencija „Erasmus+ projekto „Fenomenu grįsto ugdymo diegimas Jotvingių gimnazijoje“ patirtys“, kurios tikslas – pristatyti per šiuos mokslo metus įvykdytas projekto veiklas, pasidalinti gerąja patirtimi ir įgytomis žiniomis su miesto švietimo bendruomene. O papasakoti tikrai buvo ką, nes šiemet trijuose kursuose Suomijoje sudalyvavo dešimt projekto dalyvių. Šeši mokytojai ir administracijos darbuotojai stebėjo darbą ir rinko gerąją patirtį Estijoje bei Portugalijoje, o trys mokytojos dalyvavo parengiamajame vizite, kurio metu aptarė mokinių ekspedicijos galimybes užsienyje. Taip pat į gimnaziją buvo atvykę ekspertai iš Švedijos, kurie vedė pamokas mokiniams, pasakojo mokytojams apie fenomenu grįsto ugdymo praktikas jų šalyje.
Projekto dalyvė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė R. Bartkienė ir bibliotekos vadovė V. Dranginytė pasakoja apie kursų patirtį Suomijoje.
Projekto dalyviai savo pristatymų metu pasidalino gerąja patirtimi, įspūdžiais, įgytomis žiniomis, metodų pavyzdžiais. Mokytojos pristatė Suomijos švietimo sistemos ypatumus, specialiojo ugdymo praktikas Suomijoje. Buvo supažindinta ir su metodika, kaip reikia pradėti planuoti ir valdyti fenomenu grįsto ugdymo projektus. Įdomūs faktai pateikti apie Estijos ir Portugalijos mokyklas, kuriose lankėsi mūsų gimnazijos komandos, palygintos pamokų organizavimo praktikos. Taip pat atskleisti mokinių ekspedicijos Portugalijoje ateities planai.
Nors Erasmus+ projektas tik įsibėgėja, šiais mokslo metais gimnazijoje buvo vykdomi du projektai, kurių metu mokiniai turėjo taikyti skirtingų disciplinų žinias, konsultuotis su keliais mokytojais ir pristatyti darbus mokyklos auditorijai. Kūrybiško mąstymo ir praktinių įgūdžių lavinimo projekto „Pažvelkime į Lietuvą gido akimis“ metu gimnazistai rinko žinias apie Alytaus ir Vilniaus kraštą, parengtus darbus turėjo kas pusmetį pristatyti anglų ir lietuvių kalbomis. Kitas projektas – „STEAM spiečius“, jo metu gimnazistai įvairiomis perspektyvomis tyrinėjo bičių reiškinį. Šiame projekte mokinius konsultavo matematikos, informatikos, biologijos, istorijos, lietuvių kalbos mokytojai. Abiejų projektų metu mokiniai įgijo viešojo kalbėjimo įgūdžių, išmoko dirbti komandoje, analizuoti rūpimą problemą.
Mokslo metai užbaigti sukurtų projekto darbų pristatymu. Tikimasi, kad kitąmet projekto komanda įgis dar daugiau patirties, žinių ir sukurs dar daugiau fenomenu grįstų projektų.
Projektas finansuojamas ES lėšomis.
