Tokiu principu savo veikloje, regis, vadovaujasi jau metus Alytų valdantys „Alytaus piliečiai“. Išskyrus kitų menkinimą ir savo utopinius projektus, daugiau jokios jų veiklos nematyti. Net praėjusių metų miesto strategijos nesugebėjo patvirtinti, o patvirtinta šiemetinė – tai strategija be strategijos, kaip vystyti Alytų.
Net ir pateiktoje mero veiklos ataskaitoje nebuvo įvardintas nė vienas jo nuveiktas darbas.
Geležinkelio atšakos, sujungsiančios Alytų su Europa pastatymas, Nemuno vagos išgilinimas, laivybos suklestėjimas, funikulierius prie Piliakalnio – tai planai, kuriais alytiškius stebina „pilietininkai“ su meru Vytautu Grigaravičiumi priešakyje. Ar tai tikrai reikalinga ir ar tai įgyvendinama? O gal svarbiausia – pažadėti?
Visą sąmoningą savo gyvenimą vadovavausi kitokiu požiūriu: negali – nežadėk pažadėjęs- ištesėk. Todėl negaliu ramiai stebėti, kaip žlugdomas miestas.
Rūpestis savimi ir savais
Eidami į valdžią „Alytaus piliečiai“ sakė: „Veikime drauge, atvirai sąžiningai garbingai“.
Tačiau turėdami absoliučią valdžią dirba kitu principu: veikia sau ir saviems.
Tai pasireiškė jau pačioje kadencijos pradžioje atlyginimų naujai dar nieko nenuveikusiai naujai valdžios komandai padidinimu. Nors mano požiūriu pinigus reikia, užsidirbti, ką bedirbtum ir kur bedirbtum. Tad galiu tik stebėtis, kad Vytauto Grigaravičiaus su komanda išlaikymas biudžetui kainuoja 160 tūkst. eurų, kai tuo tarpu man vadovaujant miestui kainavo 100 tūkst. eurų. Nepasikuklino meras ir remontuodamas kabinetą bei keisdamas baldus – tam panaudojo daigiau kaip 30 tūkst. eurų, nors pilnai būtų užtekę ir 5, nes baldai buvo puikūs.
Prisidengiant rūpesčiu švietimu, bet pažeidžiant įstatymus, iš rezervo skirta 100 tūkst. Sveikatos priežiūros fakulteto steigimui, neturint Švietimo ministerijos garantijų, kad šis fakultetas bus finansuojamas. Bet, matyt, svarbiausia tai, kad kolegijos direktorė – ištikima „pilietininkų“ bendražygė.
Japonų kultūros propagavimui skirta 36 tūkst. eurų, nors puikiai žinoma, kad tai pirmiausi susiję su privačiu kito „pilietininko“ Kęstučio Ptakausko verslu.
Net į konferenciją kvalifikacijai kovoje su korupcija kelti, pažeidžiant įstatymus deleguota sava, „pilietininkė“.
Pažadai ir realijos
Eidami į valdžią „Alytaus piliečiai aiškino“, kad jei vieninteliai žino receptą, kaip padaryti Alytų klestintį, pritraukti investicijas, atkurti pramonę. Tačiau, manau, jeigu V. Grigaravičius ir jo komanda žinotų, kuriuo keliu eiti į rytojų, seniai jau būtume tame kelyje. Deja, nekompetencija ir strategijos neturėjimas dangstomas amžinu noru atsiklausti alytiškių nuomonės ir pasitarti su jais.
Mano supratimu, tai valdžioje esanti komanda turėtų pateikti alytiškiams strategiją, kaip vystyti miestą ir tada paklausti jų nuomonės, o ne atėjus į valdžią klausinėti ar bandyti nukopijuoti kitų miestų patirtį.
Atėjus į valdžią ne laikas mokytis, laikas dirbti ir vadovauti. Meras ir jo komanda dėstė, kad jiems nepakeliui su partiniais ir buvusiais valdžioje bei ja susitepusiais. Bet pažiūrėkime, kas yra valdančiojoje daugumoje. Ar buvimas Komunistų partijoje jau nebe partiškumas? Kita vertus, nebuvimas partijoje esant daugpartinei sistemai nepriklausomoje Lietuvoje ir esant realioje šalies valdžioje partiniams – ne pliusas, o greičiau minusas. Nes esant Alytaus valdžioje ir nepriklausant jokia partijai sėkmingai eiti į priekį galėtų nebent genijai, o tokių aplinkui neišmato. O nesant valdžioje susitepti ja neįmanoma.
Žala miestui ir biudžetui
Per šiuos metus ne tik kad neparengtas ir nepradėtas įgyvendinti nė vienas naujas projektas, bet žmoniškai nesugebama įgyvendinti jau pradėtų ir pirmą kartą per Alytaus miesto istoriją nesugebama panaudoti visų struktūrinių fondų lėšų – dalis jų grąžinta.
Sužlugdytas labai reikalingas perspektyvinės gatvės projektas, kurio vertė daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. eurų motyvuojant, kad kažkam iš verslininkų jis netiko ir nepatiko. Plaukiančios platformos, kurios vertė 100 tūkst. eurų atsisakyta net be motyvų. Pėsčiųjų tilto ir piliakalnio projektas – net statybos leidimo nesugebėta laiku įforminti, mokamos baudos. O baigti projekto įgyvendinimą reikės už biudžeto pinigus, kadangi piliakalnio teritorija nesutvarkyta ir tai kainuos apie 1,300 mln.
Žaliosios gatvės nuošliauža – už jos sutvarkymą neabejotinai bus mokama savivaldybės pinigais, nors akivaizdu, kad tai brokas ir jį turėtų ištaisyti rangovai. Na, o apie buvusio skydinių kombinato projekto įgyvendinimą ir pasiekimus sunku net kalbėti ir suvokti. Buvo padėtos milžiniškos pastangos, kad netęsiantis žodžio ir nesugebantis įgyvendinti projekto VITI buvo pakeistas „Alkesta“ ir projektas sėkmingai įgyvendintas. Bet jau po pirmos instancijos teismo sprendimo į VITI sąskaitą iš savivaldybės pervesta 300 tūkst. eurų. Tai – absoliutus nesugebėjimas atstovauti miesto interesus, o gal dar blogiau?
Žala miesto biudžetui, susumavus neįgyvendintus projektus ir ne pagal paskirtį panaudotas lėšas – virš 3 mln. eurų. Nesuprantama, kam imti 3,2 mln. eurų paskolą, jeigu neįgyvendinamas nė vienas naujas projektas ir net grąžinamos lėšos.
Pažadas iki 30 proc. sumažinti šilumos kainas, baigėsi jų padidinimu: nuo 7,9 iki 8,4 cento.
Ką kalbėti apie sugebėjimą atstovauti miestui, jei net miesto vėliavos Rotušės bokšte nesugebama išsaugoti?
Atviras ir draugiškas mano pasiūlymas
Ko jau neatimsi iš naujos valdžios komandos, tai gebėjimo nieko nenuveikus girtis didžiuliais darbais. Tokių gebėjimų žmonėms pasireikšti artėja labai tinkamas metas – Seimo rinkimai.
Tad siūlau mūsų merui nepraleisti šio šanso – Seimas tinkamiausia vieta , nes ten galima tik kalbėti ir nieko neveikti, o jeigu dar sugebi kritikuoti kitus, tai išvis šaunu. Manau tai būtų geriausias kelias. Pirmiausia – Alytaus miestui.