Jeigu šį rudenį vyktų ne Seimo, o savivaldos rinkimai, jų rezultatai Alytuje, mano šventu įsitikinimu, būtų visiškai kitokie nei prieš pusantrų metų, nes žmonės jau akivaizdžiai pamatė, kad išskyrus gražius „Alytaus piliečių“ pažadus ir kalbas, kurios šauniai atrodė rinkimų metu, konkrečių darbų ir veiksmų nėra, tik rūpestis savais veržiasi per kraštus.
Naujausias to įrodymas – Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūros panaikinimas ir butų renovacijos perdavimas Alytaus butų ūkiui, kuriame neseniai ir nelabai neaišku kam direktorės pavaduotoju įdarbintas „pilietininkas“ tarybos narys.
Akivaizdu, kad papildomų funkcijų atidavimas šiai įmonei ir Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūros panaikinimas buvo suplanuotas iš anksto – šių metų biudžete jokios lėšos agentūrai nebuvo numatytos. Ir nereikia čia ieškoti kaltų, kas yra bandoma daryti, dėl prasto renovacijos proceso Alytuje – vos prieš kelis metus Alytus buvo vertinamas kaip vieną didžiausią proveržių renovacijos procese padaręs miestas.
Ir šilumos kainos šiame mieste per paskutinius trejus metus, iki „Alytaus piliečių“ atėjimo į valdžią, sumažėjo beveik 30 procentų. Todėl koktu girdėti, kai meluojama, kad „buvusieji“ nemažino šilumos kainų.
O dabar Alytuje vyksta procesai, dėl kurių šilumos kaina tikrai nemažės. Niekaip negaliu suvokti, kodėl šių metų birželį, pasibaigus savivaldybės sutarčiai su „Litesko“ tarybai nebuvo pateiktas sprendimo projektas nebepratęsti šios sutarties? Tai būtų buvęs teisėtas ir logiškas sprendimas, nes Konkurencijos taryba yra pripažinusi, kad 2005 ir 2007 metais padaryti sutarties pakeitimai yra neteisėti, tad dabartiniams miesto valdantiesiems, pasibaigus 2001 metais sudarytai sutarčiai su „Litesko“, nebuvo jokių kliūčių jos nebepratęsti.
Bet tai nebuvo padaryta, ir praėjus porai mėnesių kreipiamasi į teismą. Kam to reikia? Kam samdyti advokatus ir mokėti pinigus iš savivaldybės biudžeto?
Turiu pastebėti, kad dėl tokių ir panašių veiksmų tuštėja ne tik savivaldybės biudžetas, bet ir jos pastatas – daugelis darbuotojų ieškosi kito darbo, išeina į mažiau apmokamą, prisipažindami, kad negali dirbti tokioje baimės ir nepasitikėjimo atmosferoje, kai nežinai, kada ką iš darbo atleis ar pasiūlys išeiti į žemesnes pareigas.
Kas prieš pora metų, vykstant savivaldos rinkimų vajui, būtų patikėjęs manimi ir mano pasakymu, kad Alytui nereikia jokių naujų gelbėtojų – reikia tik tęsti pradėtus darbus? Visuotinės tuometinės alytiškių euforijos fone, kai į valdžią laukta ateinant ne „susikompromitavusių partinukų“, o tikrų „Alytaus piliečių“, kurie besąlygiškai dirbs Alytaus labui, už tokį pasakymą būčiau buvęs, ko gero, užmėtytas akmenimis.
To nesakiau, o dabar žmonės ir patys jau mato, kaip yra.
Tiesa, yra nenorinčių matyti, ir manęs viešai klausiančių: kas tu toks ir ką gero nuveikei miestui, kad drįsti kritikuoti ir piktintis kitų veiksmais, taip prisidirbęs. Kaip, toks kaip tu, drįsta viešai reikšti savo nuomonę?
Tokiems atsakau: visų pirma, nesijaučiu nei prisidirbęs, nei apsidirbęs. Apdergė kiti. Bet nusiplauti teks pačiam. Visada turėjau ir nebijojau viešai išdėstyti savo nuomonę bet kokiu klausimu, niekada nebijojau pasakyti, ką galvoju bet kam tiesiai į akis ir viešai, nes manęs nejaudino ir nejaudina nei užimami postai, nei pareigos. Todėl savo „gerbėjams“ drąsiai sakau: nors iš manęs buvo išsityčiota, bet nepavyko ir nepavyks užčiaupti, nes nesijaučiu ir niekas nežino, kad būčiau padaręs ką nors tokio, dėl ko turėčiau užsičiaupti, o garbę ir orumą, manau, apsiginsiu teisme.