Šių metų kovo 1 d. 17 val. 30 min Dzūkijos pagrindinėje mokykloje, adresu Tvirtovės g. 7, Alytus, vyks nemokamas seminaras „Šiuolaikinė insulto diagnostika ir gydymo galimybės“, kurį ves gydytojas neurologas Vytas Jazepčikas.
Alytaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti ir pagilinti žinias apie insultą. Sužinosite pagrindinius insulto atpažinimo požymius, pirmos pagalbos veiksmus, kad galėtumėte laiku padėti nelaimės ištiktam žmogui, ar netgi pačiam sau. Bus pristatomos insulto diagnostikos ir gydymo galimybės Alytaus ligoninės insulto centre.
Insultas – klastinga liga
Insultas – tai liga, kuri sveiką žmogų per kelias valandas gali paguldyti į lovą visam likusiam gyvenimui. Tai galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris pasireiškia skirtingų funkcijų sutrikimais priklausomai nuo to, kurioje galvos smegenų srityje sutrinka kraujotaka. Insultą sukelia staiga nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas į smegenis. Tada žmogų ištinka šokas, netenkama sąmonės, sutrinka kvėpavimas, kalba, rijimas, rega arba ištinka paralyžius. Prieš insultą žmogus gali jausti, kad svaigsta galva, ūžimą ir skausmus galvoje.
Tai labai klastinga liga, nuo kurios Lietuvoje kasmet miršta apie 3 tūkstančius žmonių. Po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, tai trečia pagal dažnį mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Lietuva – vienintelė iš Europos Sąjungos (ES) šalių, kurioje nuo 1980 m. mirtingumas nuo šios ligos nesumažėjo, tarp vyresnių nei 75 metų žmonių netgi didėja. Bendras mirtingumas nuo insulto didesnis už ES šalių vidurkį. Šis susirgimas – tai ir dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Tik apie 25 % šių ligonių sugeba gyventi savarankiškai.
Insulto priežastys
Insulto priežasčių gali būti ne viena. Kartais sunku pasakyti, dėl ko jis įvyko: aukšto kraujospūdžio, prieširdžių virpėjimo ar krešulio, atėjusio iš širdies ar kaklo stambiųjų kraujagyslių. O gal dėl kraujagyslės spazmo arba cukrinio diabeto. Tai yra sindromas, sukeltas daugelio veiksnių, ir būna sunku išskirti pagrindinį. Visgi, vienas pagrindinių insultą sukeliančių veiksnių – arterinis kraujospūdis. Lietuvoje hipertenzijos paplitimas yra vienas didžiausių.
Dar labai svarbūs veiksniai – rūkymas ir mityba. Įtakos turi ir socialinės – ekonominės priežastys. Tai nedarbas ir jo padariniai: išplitęs alkoholizmas, sunkus pragyvenimas, kylančios kainos ir mažos pensijos. Tai lemia prastą gyvenimo kokybę. Įtampa, nesibaigiantis stresas, negatyvi informacija sveikatą veikia neigiamai. Dar spartus gyvenimo tempas. Visa tai didina net tik arterinį kraujospūdį, bet ir cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje. Nepaisant didelio spektro vaistų nuo hipertenzijos, gerų rezultatų nepasiekiame. Dėl to kaltas stresas. Veikiant ilgalaikiams stresui prasideda kraujagyslių spazmai, sutrinka širdies veikla, ir tai neigiamai veikia galvos smegenų kraujotaką. Įrodyta, kad stresas sukelia ir išeminę širdies ligą, ir insultą. Šios ligos būdingos kai kurių profesijų žmonėms, vienas iš pavyzdžių – vairuotojai, kadangi juos lydi nuolatinė įtampa.
Visi turėtume žinoti insulto požymius
Insultas dažniausiai įvyksta anksti rytą arba vėlai naktį. Kai insultas prasideda, jo sustabdyti nebeįmanoma. Todėl labai svarbu atpažinti pirmuosius jo simptomus ir, juos pastebėjus, skubiai kreiptis į medikus, užuot išėjus pakvėpuoti grynu oru ar prigulus pailsėti. Mat kiekviena minutė šiuo atveju gali kainuoti plotelį smegenų.
Insulto pirmieji požymiai yra:
- netikėtas veido raumenų, rankos arba kojos, ypač vienos kūno pusės nutirpimas arba silpnumas. Pvz. žmogui krenta iš rankos daiktai, išmetamas pirkinių maišelis. Vienos kūno pusės raumenų silpnumą dažnai išduoda veido asimetrija, išryškėjanti žmogui kalbant ar paprašius nusišypsoti.
- netikėtai pasireiškiantis kalbėjimo ir kalbos supratimo, erdvinių, vizualinių ryšių suvokimo sutrikimas. Žmogus negali pasakyti tam tikrų žodžių, pakartoti tam tikrų frazių, įvardyti daiktų, kartais nesupranta ir nevykdo paliepimų ir komandų, kalba tampa neaiški, aplinkiniams nesuprantama.
- netikėtai sutrikusi judesių koordinacija, galvos svaigimas; Žmogui sutrinka eisena, jis neišlaiko pusiausvyros, sėdėdamas svyra į vieną pusę, negali pastovėti, pakelti rankos.
- staigus regėjimo ir žvilgsnio sutrikimas;
- staiga atsiradęs nepaaiškinamas galvos skausmas, labai stiprus kaip smūgis per galvą, rodo specifinį insulto tipą
Pirmoji pagalba ištikus insultui
Atpažinti insultą, kai paralyžiuota viena kūno pusė, nesudėtinga. Kitais atvejais, rekomenduojama atlikti paprastą testą.
- Jeigu įtariate, kad žmogų ištiko insultas, paprašykite nusišypsoti. Jei yra veido paralyžius, šypsena būna asimetrinė.
- Tuomet prašykite pakelti abi rankas ir palaikyti jas prieš save – pažiūrėkite, ar viena ranka nesvyra žemyn.
- Toliau patikrinkite, ar žmogus gali pakartoti kokią nors frazę, tiksliai pasakyti savo vardą ar dabartinę datą ar tiesiog rišliai pasakyti paprastą sakinį.
- Pamačius, kad tai nutiko šalia esančiam žmogui, ar suvokus, kad tai darosi pačiam, reikia nedelsiant skambinti greitajai medicinos pagalbai ar bendruoju pagalbos telefonu. Atminkite, jog tokioje situacijoje bet koks delsimas iš tiesų yra tolygus mirčiai. Todėl paskambinę į „greitąją” skubiai ir tiksliai paaiškinkite, kas nutiko, kad į pagalbą galėtų atvykti specializuota neurologų brigada.
- Kol laukiate medikų, paguldykite ligonį, atlaisvinkite marškinių (palaidinės) apykaklę, užtikrinkite jam visišką ramybę ir galimybę kvėpuoti šviežiu oru (atidarykite langą, orlaidę). Periodiškai tikrinkite ligonio pulsą ir, jei yra galimybė, pamatuokite kraujospūdį.
- Jei gulintis ligonis vemia, paverskite jį ant šono, kad neužspringtų. Jei žinote, kad žmogus nešioja dantų protezus, juos išimkite.
- Jokiu būdu neduokite ligoniui kraujagysles plečiančių vaistų!