„Teatro menas nėra sportas, kur greitai pagauna azartas. Kad suprastum daugiasluoksnę teatro mintį, kad įsijaustum, į teatrą reikia ateiti vėl ir vėl“, – sako 25-erių metų jubiliejų švenčiančio Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė, nuo pat teatro gyvavimo pradžios žengianti su juo koja kojon .
Koks tas 25-erių metų jubiliejaus sulaukęs Alytaus miesto teatras? Ar jis jau subrendęs, o gal kaip tik jaunatviškas vėjavaikis?
Teatras išgyvena Renesansą. Jame padaugėjo jaunų žmonių, kurie lyg teatro varomoji jėga, pilni kūrybinių, įdomių minčių, kurias mes stengsimės realizuoti.
Nuo maždaug praėjusių metų lapkričio mėnesio prie teatro kolektyvo prisijungė šešiolika naujų darbuotojų, pasikeitė beveik pusė kolektyvo. Tikrai nelengva apšlifuoti kampus, susibendrauti, bet tie jauni žmonės puikiai ir kūrybingai įsiliejo į mūsų komandą, mus visus veda bendros idėjos.
Kuo turi „maitintis“ teatras, kad jis sėkmingai gyvuotų , augtų ir sulauktų dar ne vieno jubiliejaus?
Svarbu ir aplinka, ir pastatas, ir palaikymas, kurį mes jaučiame iš aplinkinių, bet svarbiausia yra žmonės. Jie mus verčia judėti pirmyn, jie yra mūsų potencialas.
Kaip teatralai švenčia tokius jubiliejus, gal turite savų tradicijų?
Geriausias gimtadienis yra tuomet, kai pats dovanoji dovanas kitiems. Mes visas dovanas skiriame žiūrovams. Visus tuos 25-erius metus atliekame vieną labai svarbų darbą – auginame žiūrovus, auditoriją.
Prieš 25-erius metus teatro kūrėjai buvo tarsi dykumoje. Žinoma, buvo teatro mylėtojų, bet tam, kad susiformuotų žiūrovų karta, reikėjo įdėti daug darbo, pastangų. Teatro menas nėra sportas, kur greitai pagauna azartas. Kad suprastum daugiasluoksnę teatro mintį, kad įsijaustum, į teatrą reikia ateiti vėl ir vėl.
Ar jums jau pavyko atskleisti paslaptį, kaip prisijaukinti žiūrovą, ir išsiaiškinti, ko reikia Alytaus publikai, kad ji vis norėtų sugrįžti?
Žiūrovai yra labai skirtingi. Jau daug metų ypatingą dėmesį kreipiame į jaunimui skirtus spektaklius. Kai trupės nariai truputį pasensta, tai ir su jaunais personažais tapatintis sudėtinga. Labai džiaugiamės, kad prisijungus naujiems nariams, mes dabar vėl galime kurti jaunimui ir prisijaukinti tokių žmonių auditoriją.
Jau ne vienerius metus vykstantis teatrų festivaliai „Tegyvuoja komedija“ parodė, kad alytiškiai mėgsta juoktis, komedijos žanras jiems patinka. Alytuje, kaip ir visoje Lietuvoje, populiarėja miuziklai.
Bet aš žinau, kad alytiškiai atviri ir teatriniams eksperimentams. Tie, kurie domisi teatru, apsilanko ir vis atranda kažką naujo, netikėto.
Jūs pati kartu su teatru esate nuo pat jo įsikūrimo pradžios. Esate ir aktorė, ir režisierė, buvote direktorės pavaduotoja, o dabar jau ir direktorė. Koks amplua jums labiausiai patinka, kur jaučiatės geriausiai?
Turbūt žmogui, kur jis bebūtų, vis atrodo, kad kaip čia nelengva, kaip čia sunku. Nors esu direktorė, bet kartais ir aktorė, tai dabar, kai ateinu į grimo kambarį, ruošiuosi spektakliui, galvoju: kokia palaima būti tik aktore. Tuomet tau nėra svarbūs ūkiniai reikalai, skaičiai. Atrodo, kaip nesudėtinga būti aktoriumi, kodėl aš anksčiau galvojau, kad tai sudėtingas dalykas. Tokia jau ta žmogiškoji prigimtis.
Režisieriaus darbas taip pat nelengvas, sekinantis, tikrai ne vien tik nuo 8 iki 17 valandos, reikia dirbti ir savaitgaliais. Tačiau ir direktoriaus darbas panašus. Jeigu tu dirbi su meile, atsidavimu, tai su tuo darbu ir gyveni, nesvarbu, koks jis bebūtų.
Kokios akimirkos teatre jums pačios įsimintiniausios, pakylėjančios?
Esu dėkinga Dievuliui, kad aš esu teatre. Per visus tuos 25-erius metus būta tikrai daug malonių akimirkų. Kiekviena premjera yra šventė, kiekviena atrasta teatrinė metafora džiuginanti. Jei moki džiaugtis, tai net ir mažos atradimo akimirkos teikia džiaugsmą.
Šiandienos vakaro I. Pilvelytė laukia su jauduliu. Moteris jubiliejų stengiasi nesureikšminti, bet emocijos vis vien kunkuliuoja.
„Atvažiuos daug svečių, bet aš manau, kad visi jie myli teatrą ir ateis su pačiais geriausiais linkėjimais, kurie kažkada materializuosis“, – įsitikinusi I. Pilvelytė.
Jau šiandien vakare žiūrovai kviečiami į jubiliejinius teatro 25-čio renginius. 17 val. didžiojoje galerijoje bus pristatyta fotografijų paroda „25+1 teatro istorija“, o 17.30 val. alytiškiai mažojoje salėje išvys monospektaklio pagal J. Tertelį premjerą „PRA“.