Ilgametės daugiabučių namų bendrijų pirmininkės gyvenime – naujas žingsnis: „Užaugau tiek, kad atėjo laikas“

Daugeliui puikiai pažįstama alytiškė Ramunė Aleknavičienė, regis, niekuomet nepavargsta. Moteris daugybę metų atidavė sportui – dirbo dziudo trenere, pilnu tempu pirmininkauja daugiabučių namų bendrijoms, o neseniai ryžosi dar vienam reikšmingam gyvenimo žingsniui.

Dažnas Ramunės klausia: iš kurgi ji semiasi energijos? „Gal turiu kažkokį „varikliuką“, bet kiek save pamenu, tai visada į darbus nerdavau visu pajėgumu. Kitaip nemoku. Sau keliu didelius reikalavimus, tad ir rezultatai negali būti vidutiniški, o tik patys geriausi“, – šypsosi moteris.

Būtent tokiu požiūriu alytiškė vadovaujasi ir pirmininkaudama daugiabučių namų bendrijoms. R. Aleknavičienė jau dvylika metų užsiima šia veikla, todėl geriau nei bet kas kitas žino gyventojų rūpesčius, lūkesčius ir kaip tvarkytis su įvairiais biurokratiniais procesais.

Kai kas net pajuokauja, kad alytiškei paminklą reikėtų statyti ir už neišsenkančią kantrybę, juk tikrai ne kiekvienas sugebėtų to imtis, juolab kad rasti kalbą su gyventojais, pelnyti jų pasitikėjimą ir laviruoti tarp skirtingų nuomonių – nėra taip paprasta.

„Aš tiesiog pirmiausia visuomet žiūriu, kad būtų geriau žmonėms, stoju jų pusėn. Galbūt tai ir padeda einant į priekį. Esu sąžininga tiek prieš save, tiek prieš kitus“, – teigia R. Aleknavičienė.

Šiuo metu moteris yra net dvidešimt septynių bendrijų pirmininkė. Pirmininkauti ji pradėjo dar dirbdama profesionalia trenere Alytaus sporto ir rekreacijos centre, kur išugdė ne vieną talentingą ir pasiekimais pasižymėjusį sportininką. Nors reikalų buvo nemažai, alytiškė visuomet visur suspėdavo. Jai teko dirbti ir gerai žinomose daugiabučių administravimo įmonėse, kuriose moteris būdavo atsakinga už klientų aptarnavimą Alytaus regione.

„Dar dirbdama trenere nuolat rūpindavausi organizaciniais reikalais, juk reikėdavo laikytis režimo, turėti aiškų planą, ruoštis varžyboms, stovykloms ir panašiai. Žinojau, nuo ko pradėti, ką daryti, kaip tvarkytis, kur kreiptis. Tas pasitarnavo ir pirmininkaujant bendrijoms. Galbūt tai įaugę į kraują, bet išeitį aš visuomet sugebu rasti. Ir kuomet  buvau samdoma darbuotoja daugiabučių administravimo įmonėse, tai manęs mokyti jau nereikėjo: visi įstatymai, procedūros, jų taikymas man buvo puikiai žinomi“, – pasakojo alytiškė.

Anot jos, daugelis kolegų, matydami, kaip moteris dirba, anuomet ragino ją dirbti sau, o ne įmonėms. Nors Ramunė ir dvejojo, tačiau galiausiai ryžosi gyvenime priimti naują iššūkį – išėjo iš darbo įmonėje ir įkūrė savo MB „Pastatų administravimo sprendimai“, galinčią administruoti bendrijas, pastatus, įmones.

„Užaugau“ tiek, kad galiu sau leisti savarankiškai tvarkyti visus su administravimu susijusius reikalus, dokumentus. Matote, kai dirbi didelėje įmonėje, turi paisyti ir jos interesų. Kartais būdavo labai sunku ateiti ir pasakyti gyventojams, kad kaina kyla ir pan. Juk jie mano žmonės, manimi tiki, laukia, kol padėsiu, o aš turiu kalbėti apie kainų didėjimą. Kaip minėjau, aš visada buvau žmonių pusėje, tad mano įsteigta mažoji bendrija man leidžia tvarkytis taip, kaip geriausia gyventojams, savo klientams, nesitaikant prie kažkieno interesų“, – tvirtino R. Aleknavičienė.

Alytiškės teigimu, daugiabučių namų bendrijų pirmininkų trūksta, noru užimti tokias pareigas žmonės „nedega“, kadangi reikia išmanyti daug ir įvairių sričių. Neretai, prašydami patarimų, kaip tvarkytis vienoje ar kitoje situacijoje, Ramunei skambina žmonės ir iš kitų miestų. 

Moteris džiaugiasi, kad alytiškiai ja pasitiki, neretai pajuokauja: „mes be Ramunės – kaip be rankų“. Nenuostabu, juk, atrodo, ji visuomet šalia. Užtenka skambučio, pasibeldimo į duris – ir moteris neatidėliodama imasi darbų.

Kuomet alytiškė keitė gyvenamąjį būstą, prieš jai išsikraustant, gyventojai taip pat nuogąstavo, kad pirmininkė dabar jau gyvens kitame name, o juk buvo taip ramu, visi reikalai sutvarkyti. Tačiau kur bebūtų – moteris atsakingai atlieka savo pareigas.

„Nors daugelis žmonių yra nuostabūs, supratingi, tačiau dirbant tokį darbą, kartais tenka turėti ir karčios patirties. Taip nutiko ir man. Vienas asmuo 2022 metais kreipėsi į policiją dėl to, kad neva aš suklastojau parašus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nes jokios mano kaltės nenustatyta. Ekspertai ištyrė, jog parašai klastojami nebuvo. 

Visuomet dirbau sąžiningai, tad žinojau, kad kitaip ir būti negali, tačiau labai gaila, jog buvo tarsi bandoma pakenkti mano reputacijai, o kaip vėliau paaiškėjo – visiškai be kaltės. Džiaugiuosi, kad visgi daugelis sugeba atsirinkti, kur tiesa. Būtent dėl tokių žmonių ir norisi stengtis “, – apie užgrūdinusią patirtį pasakojo alytiškė. 

Moteris įsitikinusi, kad tiek Alytuje, tiek kitame mieste galima ir pragyventi, ir užsidirbti, svarbiausia – turėti tam noro ir nelaukti, kol kažkas tau kažką duos ar padarys už tave.

„Kiekvienas mano gyvenimo etapas suteikė vis kitas patirtis, kuriomis labai džiaugiuosi. Pažinau daug žmonių. Su mano ugdytais sportininkais gatvėje susitinkame, apsikabiname. Džiaugiasi širdis juos matant. Taip pat gera atstovauti ir daugiabučių namų bendrijoms, žmonėms, kuriuos pažįstu, palaikau ir džiaugiuosi galėdama padėti“, – teigė R. Aleknavičienė.

Užs. Nr. 04/03/25