Grikiai – vertinga ir naudinga kultūra, todėl sveikatos specialistai kviečia ir jų atsivalgiusius, ir jų nemėgstančius, žvilgtelti į juos naujai bei pasitelkus šiek tiek išmonės ir fantazijos susigrąžinti ant stalo.
Nors grūdelis mažas, bet nauda – ne menka
Nors jokio maisto produkto, be abejo, išskyrus vandenį, negalima vadinti nepakeičiamu ar visiškai užtikrinančiu būtinąsias medžiagas organizmui, tačiau grikių kruopas galima būtų pavadinti „arti to“. Jeigu reiktų išvardinti medžiagas, esančias grikiuose, tai eilutė susidarytų gan ilga: geležis, kalcis, kalis, fosforas, jodas, magnis, cinkas, fluoras, molibdenas, kobaltas, B grupės vitaminai, folio rūgštis, vitaminai PP ir E. Ir kai kurių iš jų, pavyzdžiui B grupės vitaminų ar magnio, grikiuose yra pakankamai gausu.
Atskiro pagiriamojo žodžio nusipelno grikiuose esantys lengvai pasisavinami baltymai ir sudėtingi angliavandeniai.
Ir sotumui, ir geram virškinimui, ir kilogramų mažinimui
Šios kruopos pasižymi mažu glikeminiu indeksu, jose esantys sudėtingi angliavandeniai yra gana lėtai absorbuojami į kraują, o tai padeda vengti didelių cukraus svyravimų cukraus kraujyje, todėl veikia, kaip cukrinio diabeto prevencinė priemonė.
Grikiuose gausu skaidulų, kurios pagerina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, ilgam užtikrina sotumo jausmą, todėl gerina virškinamojo trakto darbą, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos ir todėl ypač mėgstami, mažinančių kūno svorį.
Mitybos specialistai grikių kruopų patiekalų rekomenduoja tiems, kurie kenčia nuo virškinimo sutrikimų, kepenų ligų, kovoja su ateroskleroze ir siekia atsikratyti nereikalingų kilogramų ir visiems, kurie stengiasi, kad jų mityba būtų visavertė ir tinkama.
Kiekviena grikiuose esanti veiklioji medžiaga, nepriklausomai nuo to, ar tai yra mikroelementai, vitaminai, baltymai, angliavandeniai ar antioksidantai aprašyti atskirai, išrikiuotų ilgiausias pastraipas apie naudą sveikatai. Grikiai – tinkamas mitybos pasirinkimas.
Ir pasikloti, ir išsimiegoti
Literatūros šaltiniai nurodo, jog grikių pradžia – šiaurės Indijoje, Himalajuose. Kadangi iš ten jie pasklido po pasaulį, tad nieko keisto, kad jų pritaikomumas itin sietinas su Rytų medicina ir tikrai neapsiriboja vien naudojimu maisto gamybai.
Liaudies medicinoje naudojami grikių žiedai, lapai. Jų arbatos, antpilai rekomenduojami, sergantiems ateroskleroze, kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, esant anemijai.
Nors gali atrodyti, jog grikių lukštų pagalvės ir čiužiniai – šių laikų išradimas, tačiau taip nėra. Šios pralaidžios orui, nesubliūkštančios ir prisitaikančios patalynės, kurioje nesiveisia patalynės erkutės pradžia taip pat yra senovės Rytų šalys.
Viskas prasideda ir baigiasi koše?
Interneto platybėse sklando, lyg vieno iš senovės filosofų pasakyta frazė, jog košės valgymu gyvenimas prasideda, košės valgymu jis ir pasibaigia. Kas tai pasakė, galbūt nėra taip svarbu, tačiau – labai taiklu. Košė, ypač pusryčiams – puikus pasirinkimas. Grikiai tam taip pat labai tinka. Tačiau reikia pripažinti, kad daugelis šeimininkių pabijo eksperimentų su šiuo maisto produktu ir dažniausia teapsiriboja košės virimu. O be reikalo. Iš grikių galima pagaminti daug patiekalų, jie puikiai tinka apkepams, troškiniams, maltinukams, blynams ir blyneliams ar net pyragams kepti.
Net ir grikių košės likutį galima panaudoti kūrybingai ir išsikepti, pavyzdžiui, grikių kruopų ir varškės blynelius. Į grikių košę (100-150 g) įdėjus pusę pakelio varškės, kepintų daržovių, įmušus kiaušinį, pagardinus prieskoniais ir tešlos konsistenciją pakoregavus 1-2 šaukštais miltų, keptuvėje apskrus puikiausio skonio blyneliai, kurie tiks tiek pusryčių, tiek ir pietų stalui.
