Alytaus Putinų gimnazija gali pasigirti ne tik puikiai sukomplektuota ir bendruomenę džiuginančia šaulių klase, bet ir ketvirtoku Edgaru Cickevičiumi, kuris tapo Alytaus sporto ir rekreacijos centro 2015 metų geriausiųjų sportininkų dešimtuko laureatu.
Gimnazistui šis nuopelnas buvo tikras netikėtumas. Pasak Edgaro, kai mokslai slydo iš rankų ir atrodė, kad tarp debesuotų dienų jis jau nebeišvys saulės, netikėtai pamokos metu Edgaras gavo žinutę iš trenerės, kad pateko į Alytaus miesto geriausių sportininkų dešimtuką! „Kurį laiką negalėjau suprasti, kas vyksta ir ar tai tikra”, – sake Edgaras.
Tikriausiai ne dažnai gali sutikti tokių žmonių, kurie taip atvirai ir su šypsena pasakoja apie save ir sportinę veiklą.
Kodėl pasirinkai tokią neįprastą sporto šaką? Kas tave atvedė į pirmąsias sportinio šaudymo treniruotes?
Jei jau žaidžiame atviromis kortomis, tai mano fizinis pajėgumas neleido rinktis aktyvaus sporto, nes nuo mažens buvau gana stambus vaikas, tad atrodė, kad sportinis šaudymas yra būtent ta sritis, kuri nereikalaus daugiau fizinių jėgų, negu galiu atiduoti.
Man buvo dvylika, kai nuėjau į pirmąją savo treniruotę. Apsispręsti pastūmėjo mano draugas, kuris dažnai dalindavosi patirtais įspūdžiais iš šaudymo salės. Tuo metu nieko nelankiau, tad mintis, kad turėsiu ginklą ir galėsiu šaudyti, buvo įkvepianti. Iš viso sportinio šaudymo srities pasirinkau pistoleto rungtį, net nežinau kodėl, bet buvau girdėjęs, kad šautuvo rungtyje reikia daugiau stengtis, tad tingumas išėjo tik į naudą ir man pradėjo sektis.
Sportiniu šaudymu užsiimi jau šešerius metu, kokiose varžybos rungtyniavai ir kokias laimėjimais gali pasigirti?
Varžybos yra sportinio gyvenimo dalis, pakopa, kuri vis augina. Teko dalyvauti Lietuvos lygio varžybose: Lietuvos jaunimo komandinėse pirmenybėse buvau pirmosios ir antrosios vietos, Lietuvos jaunių pirmenybių finalinėse varžybose pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojas, Lietuvos čempionate iškovojau penktąją vietą, Lietuvos jaunimo čempionate, mažo kalibro ginklais – pirmąją vietą. Didžiuojuosi visais savo laimėjimais, tačiau nemanau, kad būčiau kažką pasiekęs be savo trenerės.
Kas yra tavo trenerė? Kokia ji?
Negalėčiau ištarti nė vieno blogo žodžio apie savo trenerę Astą Brusokienę. Tai labai supratingas, šiltas ir nuolat motyvuojantis žmogus, kuris nuramindavo, kai atrodė, kad niekas nebesiseka, o ir kulka skrieja pro šalį.
Manau, visiems įdomu, kas slepiasi po šaulio kauke, koks esi, kai nereikia varžytis taikantis į taikinį? Ką veiki laisvalaikiu?
Tikriausiai sunkiausia yra kalbėti apie save, nes iki šiol dar neišsiaiškinau, koks esu ar bent jau turėčiau būti. Manau, esu kaip „rubikas kubikas“ – kaip šešios skirtingos pusės viename kūne. Kalbant apie laisvalaikį, tai dažniausiai, kai kyla idėjų, kuriu muziką. Mano muzika yra įvairi, neturiu vieno apibrėžto žanro, todėl esu nevaržomas kūrėjas.
Edgarai, kadangi esi abiturientas ir egzaminai visai „ant nosies“, ką žadi veikti gyvenime? Ar ateities planai susiję su sportiniu šaudymu?
Šaudymas, kaip ir muzika, yra mano gyvenimo dalis, tačiau ateityje save matau muzikos srityje, nežinau konkrečiai kur, bet muzika mane žavi. Žinoma, šaudymo žadu nepamiršti, jei tik atsiras galimybė, stengsiuosi treniruotes tęsti.