Lazdijų rajono valdžios sumanyta mėsinių galvijų auginimo idėja vis atkakliau stumiasi į priekį: lazdijiečiai lankosi aubrakus auginančiuose Lietuvos ir užsienio ūkiuose, penėjimo stotyse, dalyvauja stažuotėse, kur įgyta patirtimi bus dalijamasi su aubrakus auginti norinčiais rajono ūkininkais.
Neseniai didžiulis būrys rajono savivaldybės atstovų lankėsi Anykščių rajone esančiame UAB ,,Vaja-Farm“ ūkyje, sėkmingai auginančiame aubrakus ir bendradarbiaujančiame su šiuos galvijus auginančiais Vokietijos ūkininkais tėvu ir sūnumi Ernstu Friedriko ir Feliksu Baumeriais.
Anykščių rajone įsikūrusiame ūkyje įgyvendinta apie 90 proc. visų technologijų, kurios įdiegtos Baumerių ūkyje. Anykštėnai perka iš šio ūkio gyvulius, konsultuojasi jų auginimo klausimais.
Kai kurie žemdirbiai, Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Algimanto Pipiro teigimu, svarsto, kad nėra tikslo pirkti brangiau kainuojančius aubrakus iš Vokietijos ūkininko, esą pigiau būtų juos įsigyti Lietuvoje.
Tačiau mūsų šalyje nėra jų pasiūlos, o pigių galvijų būna neaiški genetika. Perkant gyvulį be kilmės dokumentų, lengva apsirikti. ,,Todėl verčiau nepirkti katės maiše, kad tas pigumas vėliau neatsirūgtų blogais rezultatais“, – sakė A. Pipiras.
Lazdijų rajono savivaldybės ir Vokietijos ūkininko Ernsto Friedriko Baumerio įsteigtos viešosios įstaigos „Darbo vietų kūrimo fondas“ vadybininkas Nerijus Sukackas šešias savaites stažavosi vokiečių ūkininko E. F. Baumerio sūnaus Felikso ūkyje.
Jis išsamiai susipažino su mėsinių galvijų aubrakų auginimo technologijomis. Stambiame ūkyje auginama 1500 mėsinių galvijų, ūkininkas valdo 1200 ha žemės. Visa ji skirta ganykloms. Jokių javų ar kitų kultūrų ūkininkas F. Baumeris neaugina.
N. Sukackas domėjosi, kaip įrengiami elektriniai aptvarai, kaip jie prižiūrimi, aiškinosi jų įrengimo klaidas. Domėjosi, kaip prižiūrimos ir atnaujinamos ganyklos. Modernios ir zootechninės stotys, kuriose įrengta 15 patalpų su durimis, sujungtų takais. Yra fiksavimo įrenginiai, svarstyklės.
F. Baumerio ūkyje įdiegta kompiuterinė programa. Jam nereikia kasdien vaikščioti po tvartus ar laukus ir suvesti duomenis. Visi pagrindiniai duomenys yra kompiuteryje: gyvulio amžius, svoris, jo buvimo vieta ir t.t.
Fermoje laikoma 400 grynaveislių aubrakų arba didelį procentą turinčių šio kraujo galvijų. Iš jų ūkininkas formuoja savo bandos branduolį ir vykdo pardavimus. Tai vienintelis ūkis Vokietijoje, kurį pripažįsta Prancūzijos aubrakų veislininkystės centras.
Stažuotėje įgytas žinias N. Sukackas perduos rajono ūkininkams, kuriems labai pravers ir jo patirtis, įgyta stažuotėje Prancūzijoje. Į ją N. Savickas išvyko šią savaitę. Aubrakų veislininkystės centre vadybininkas stebės ir mokysis, kaip vertinami veisliniai galvijai. Taip pat lankysis Bulių penėjimo stotyse.
Visi šie mokymai nekainuos nė cento. Tuo pasirūpino Vokietijos ūkininkas Ernstas Friedrikas Baumeris. Be VšĮ „Darbo vietų kūrimo fondas“ įsteigimo, A. Pipiro teigimu, to nebūtų pavykę padaryti, nes Europoje panašūs kursai yra labai brangūs.
Nepaisant nemažo skaičiaus skeptiškai nusiteikusių Lazdijų rajono žemdirbių, mėsinių galvijų aubrakų auginimo projektas sparčiai skinasi kelią į priekį. Jau įsteigta VšĮ „Darbo vietų kūrimo fondas“ , kuriai vadovauja direktorius Edvardas Bartnykas. Fondo steigėjai yra Lazdijų rajono savivaldybė ir Vokietijos ūkininkas Ernstas Friedrikas Baumeris. Įkurtas kooperatyvas „5000 Aubrakų Lazdijams“. Jo valdybos pirmininku išrinktas advokatas Kęstutis Jungevičius.
,,Viešąją įstaigą įkūrėme tam, kad galėtume gauti pinigų iš Europos Sąjungos savo idėjai įgyvendinti ir galėtume sukaupti reikiamą informaciją apie mėsinių galvijų aubrakų auginimą bei ją perduoti rajono ūkininkams. Mėsinės gyvulininkystės vystymo dėka rajone bus sukurta daug darbo vietų, sustiprės šeimos ūkiai, kurio nariai patys bus ir savininkai, ir darbuotojai. Kuo daugiau bus tokių ūkių, tuo labiau klestės Lazdijai ir Lietuva“, – neabejoja Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, besirūpinantis šios idėjos ,,virtimu kūnu“.
Meras neslėpė, kad nemažai žmonių kritikuoja projektą, nes nenori laukti pinigų, kurių jiems reikia jau rytoj. Deja, šis verslas ne toks spartus, jam „įsukti“ reikia nemažai laiko.
Gyvulininkystės sektoriui 2014-2020 m. programiniu laikotarpiu skiriant Europos Sąjungos finansinę paramą, numatyta taikyti net iki 50 proc. paramos intensyvumą. Tad aubrakų auginimo idėja, žvelgiant į ateitį, atrodo tikrai daug žadanti.
Ją įgyvendinant yra įkurta ne tik viešoji įstaiga, bet ir kooperatyvas „5000 Aubrakų Lazdijams“.