Ankstyvą pavasarį, vos ištirpus sniegui, prasideda erkių sezonas, kuris tęsiasi iki pirmųjų šalnų. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi, yra penki laipsniai šilumos. Labiausiai paplitusios erkių platinamos ligos tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Lietuva – endeminė minėtų ligų atžvilgiu šalis.
2014 metais, palyginus su 2013 – aisiais, sergamumas erkiniu encefalitu Alytaus apskrityje padidėjo nežymiai, registruoti 35 šios ligos atvejai (2013 metais – 34 atvejai). Iš visų apskrities teritorijų sergamumas labiausiai (2,6 karto) išaugo Varėnos rajone, kuriame registruotas ir didžiausias sergamumas. Alytaus mieste, Alytaus bei Lazdijų rajonuose segamumas sumažėjo atitinkamai 1,3 – 1,6 karto, bet visose teritorijose sergamumas viršijo respublikos rodiklį.
Apskrityje sergamumas Laimo liga padidėjo, registruota 40 šios ligos atvejų (2013 metais – 35 atvejai). Labiausiai – 3,3 karto sergamumas išaugo Varėnos rajone, Alytaus rajone padidėjo 1,7 karto, Druskininkų savivaldybėje – 1,6 karto , Alytaus mieste – 1,1 karto, Lazdijų rajone išliko panašiame lygyje. Tačiau visose minėtose teritorijose sergamumo rodiklis buvo mažesnis už respublikos.
Erkių platinamoms ligoms būdinga tai, kad sergamumas turi išreikštą sezoniškumą, kurį sąlygoja erkių aktyvumas, gyventojų aktyvus poilsis gamtoje, lankymasis miškuose ir t. t. 2014 metais apskrityje 81,3 proc. susirgimų erkiniu encefalitu ir Laimo liga registruoti birželio – spalio mėnesiais. Epidemiologinės apklausos duomenimis 62,7 proc. sirgusiųjų erkių platinamomis ligomis užsikrėtė lankydamiesi miškuose, 20 proc. – gyvenamojoje aplinkoje, 16 proc. – poilsiaudami gamtoje.
Erkinis encefalitas – tai sunki liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Užsikrečiama jau pirmomis infekuotos virusu erkės įsisiurbimo minutėmis, nes erkinio encefalito virusas aptinkamas erkės seilių liaukose, seilėse. Kartais galima užsikrėsti vartojant nevirintą, erkinio encefalito virusu užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Periodas nuo erkės įsisiurbimo iki ligos pradžios dažniausiai trunka 7 – 14 dienų, bet gali būti trumpesnis ar ilgesnis.
Pradžioje dažniausiai stebimi į gripą panašūs simptomai, kurie trunka apie savaitę, po to dažniausiai seka antroji susirgimo banga, pasireiškianti galvos skausmais, svaigimu, vėmimu, šaltkrėčiu, kaklo raumenų rigidiškumu, kitais negalavimais. Pasireiškus panašiems simptomams reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Tai pavojinga liga, tik apie trečdalis persirgusiųjų pilnai pasveiksta. Trečdalis asmenų, sirgusių šia liga, jaučia liekamuosius reiškinius, dažniausiai galvos skausmą, miego, dėmesio sutrikimą, elgesio pokyčius. Sunkiais atvejais gali išsivystyti neįgalumas. Persirgus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui.
Laimo ligos sukėlėjai – borelijos aptinkamos užsikrėtusios erkės žarnyne, todėl Laimo liga dažniausiai užsikrečiama ne iš karto, o praėjus 1 – 2 paroms po infekuotos erkės įkandimo. Tad kuo anksčiau erkė ištraukiama, nepažeidžiant pilvelio, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti.
Laimo ligos požymiai gali būti įvairūs. Ankstyvoje ligos stadijoje po kelių dienų ar net po 1 mėnesio erkės įsisiurbimo vietoje dažniausiai (80-90 proc. atvejų) susidaro migruojanti eritema, t. y. raudona besiplečianti dėmė, gali pakilti temperatūra, varginti galvos, raumenų skausmai. Atsiradus panašiems simptomams būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kadangi nesigydant liga progresuoja, gali pažeisti įvairias organizmo sistemas. Persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas, šia liga galima sirgti pakartotinai.
Aptikus įsisiurbusią erkę, ją būtina skubiai pašalinti. Erkė suimama kuo giliau ir atsargiai ištraukiama. Įsisiurbimo vieta nuplaunama vandeniu su muilu ir dezinfekuojama. Dalis žmonių, susirgusių erkiniu encefalitu ar Laimo liga, erkės įsisiurbimo neatžymi, nes erkės įsisiurbimas yra neskausmingas.
Skiepai – patikimiausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė (skiepų nuo Laimo ligos nėra). Skiepų schemą sudaro trys dozės. Šaltuoju metų periodu skiepijama įprastine schema. Pirmosios 2 dozės įskiepijamos 1 – 3mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų, informacija pateikiama vakcinos informaciniame lapelyje. Po trijų vakcinos dozių suleidimo patikima organizmo apsauga susidaro apie 97 proc. paskiepytų asmenų. Galima pagreitinta skiepijimo schema, kuri taikoma prieš arba prasidėjus erkių aktyvumo sezonui. Ši schema atskirų gamintojų vakcinoms skirtinga, vadovaujamasi gamintojo rekomendacijomis. 2014 metais nuo erkinio encefalito įskiepytos 2938 dozės (2013 metais – 2721 dozė), iš jų 1289 – Alytaus mieste, 518 – Alytaus rajone.
Primenama, kad nuo erkinio encefalito turėtų pasiskiepyti dirbantieji endeminėse vietovėse, t. y. miškuose, parkuose, taip pat minėtųjų vietovių nuolatiniai gyventojai ir vasarotojai. Skiepytis patartina ir keliaujant į šalis, kuriose erkinio encefalito virusas yra paplitęs: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt.
Erkių gausą mažinančios priemonės: tik nutirpus sniegui rekomenduojama pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus, medžius. Einant pasivaikščioti į parkus, miškus, reikėtų tinkamai apsirengti, pasirūpinti savo augintiniais.