Sportuoji, sveikai maitiniesi, o vis vien sergi. Tai ar verta kankintis? Tokių replikų sulaukiau, kai antrąjį eksperimento mėnesį mane pakirto Alytuje įsisiautėjęs virusas. Atsakau: verta, nes man tai nėra jokia kankynė, suserga tiek sportuojantys, tiek nesportuojantys, o per pora mėnesių negali viskas pasikeisti.
Taigi prabėgo du mėnesiai nuo mano eksperimento, kurio metu nusprendžiau išsiaiškinti, kiek svorio galima atsikratyti per 3 mėnesius ir ar sudėtinga tai padaryti, pradžios. Galima sakyti, kad jau atsidūriau finišo tiesiojoje.
Antrą mėnesį teko atlaikyti išbandymą užpuolusiu virusu, su kuriuo teko kovoti visą savaitę, todėl sutriko mano kasdieninis ritmas, šiek tiek ir mityba. Ne paslaptis, kad sergant valgyti nelabai norisi, todėl vietoje trijų pagrindinių valgių, dažnai likdavo tik vienas.
Įdomu tai, jog valgiau mažiau, bet svoris nekrito. Juokauju, kad tikriausiai, rečiau gaudamas maisto, organizmas įjungė pavojaus signalą ir pradėjo kaupti atsargas. Į treniruotes nėjau dešimt dienų iš eilės. Atrodytų, nelabai daug, bet sugrįžus į sporto klubą po tokios pertraukos, pajutau, kad viskas vėl einasi sunkiau.
Tikiuosi, kad ateityje mano organizmas bus atsparesnis virusams. „Šaulė Gym“ klubą lankančios moterys pasakoja, kad kai kurios neserga jau po keletą metų, kitoms treniruotės ir sveika mityba padėjo atsikratyti lėtinių ligų. Man atrodo, kad tai visai įmanoma, tik nereikia tikėtis, kad kažkas kardinaliai pasikeis per pora mėnesių.
Taigi grįžtu į jau įprastu tapusį ritmą. Trys treniruotės per savaitę. Kiekviena jų užtrunka maždaug valandą. Treniruojuosi pagal sudarytą dviejų dalių bazinę programą. Vieną dieną – pirmos dalies treniruotė, sekančią dieną – antros dalies treniruotė. Kiekvienoje programos dalyje yra pratimai rankų, kojų, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui. Treniruotė prasideda 15 minučių apšilimu. Treniruotės pabaigoje taip pat apie 15 minučių praleidžiu ant vieno iš cardio treniruoklių. Viena treniruotė per savaitę yra tik cardio treniruotė.
Galiu pasidžiaugti, kad mityba pagal Gitanos Vitkauskienės sudarytą mitybos planą jau tapo įpročiu. Kartais paragauju ir saldumynų, bet tai atsitinka retai ir būna labai nedidelis kąsnelis. Iš esmės manęs jau nebegundo ant stalo besipuikuojantys tortai ir pyragai. O jei taip atsitinka, kad paragauti būtina, paragauju, bet labai labai mažai.
Na, o rezultatais, aš visgi patenkinta. Per du mėnesius atsikračiau beveik penkių kilogramų. Atrodytų, lyg ir nedaug, bet jaučiuosi tikrai gerai. Žiūrėdama į veidrodį, didelių pokyčių nepastebiu, bet drabužiai tapo laisvesni, o kūnas tvirtesnis – reiškia pokytis yra.
Noriu užbėgti kai kuriems skaitytojams už akių ir pasakyti, kad mano eksperimento tikslas ne pykdyti žmones savo kilogramais. Mano tikslas įrodyti, kad jeigu nori, jei turi tikslą – tai gali. Tiesiog nereikia abejoti, o žengti tvirtą žingsnį pirmyn, nepasisekti tiesiog negali. Nereikia su savo „demonais“ kariauti vienam. Reikia eiti pas specialistus. Pasistengti reikės, bet džiaugsitės, kad ryžotės.
Taigi aš tęsiu savo eksperimentą. Prasidėjo paskutinis mėnuo. Priminsiu, kad eksperimento trukmė – 3 mėnesiai, per kuriuos užsibrėžiau tikslą – atsikratyti 6 kilogramų. Ar pavyks?