Alytaus rajono gyventojai, miškininkai ir draudikai skaičiuoja vėtros padarytus nuostolius. Audra nusiaubė miškus, suniokojo gyventojų namus, nuplėšė pastatų stogus. Alytaus rajono savivaldybė kviečia teikti prašymus nuostoliams kompensuoti, miškininkai pataria, kur kreiptis, jei audra suniokojo miško plotą.
Alytaus rajone praūžęs škvalas didžiausių nuostolių pridarė Nemunaičio, Balninkų, Gečialaukio, Užupių, Venciūnų, Pivašiūnų kaimų gyventojams.
Norintys gauti kompensaciją už audros padarytus nuostolius laisvos formos prašyme turi nurodyti padarytus nuostolius ir reikalingą sumą jiems kompensuoti, pažymėti, ar nuniokotas turtas buvo draustas.
Prašymai priimami iki šių metų liepos 1 d. Alytaus rajono savivaldybėje, adresu Pulko g. 21, Alytus, tel. pasiteirauti (8 315) 55 993, mob. 8 657 795 71.
Žmonės sunerimę ne tik dėl nusiaubtų savo gyvenamųjų būstų, bet ir privačių miškų, kur išguldyti ištisi medžių plotai.
Kaip teigė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vedėjas Gintautas Sventickas, miškininkų telefonai netyla. Savo privačiuose miškuose nuostolių patyrę dzūkai skambina ir teiraujasi, kaip tvarkytis su vėtros išverstais medžiais.
„Be leidimo privačių žmonių savininkai gali tvarkyti tik pavienius su šaknimis išverstus medžius. Kitu atveju, jei išverstų su šaknimis medžių gausu ar jie išlaužyti, būtina pranešti apie ketinimą kirsti miško plotą ir gauti tam leidimą.
Specialistas turi užregistruoti pranešimą, o jei likęs tik plynas plotas, reikėtų rasti miškininką, kuris įvertintų situaciją“, – kalbėjo G. Sventickas.
Miškų savininkams dėl vėtros nuniokotų miškų tvarkymo reikia konsultuotis su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių pareigūnais.
Pasak G. Sventicko, žmonės labai operatyviai reaguoja ir stengiasi kuo greičiau susitvarkyti nuniokotus medžius, nes vasarą pažeista mediena greitai genda, išverstus, išlaužtus medžius, jų kamienus puola kenkėjai.
Šiuo metu miškininkai aiškinasi, kokie yra valstybiniams ir privatiems miškams padarytos žalos mastai. Norint įvertinti situaciją, teritoriją būtina apžiūrėti iš viršaus.
Kaip informuoja „Lietuvos draudimas“, Iš viso Lietuvoje gauta 600 pranešimų, jų nuostoliams atlyginti rezervuota 250 tūkstančių eurų.
„Vienas labiausiai audros metu nukentėjusių – Alytaus rajonas, iš šio rajono jau sulaukta daugiau nei 100 apsidraudusių gyventojų pranešimų apie audros žalas. Preliminariais duomenimis, nuostoliams atlyginti reikės apie 50 tūkstančių eurų“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
Bendrovė skaičiuoja, kad daugiausiai nuostolių audra padarė turtui – apgriauti pastatai, apgadinta stogo danga ar konstrukcijos, kaminai, nuplėšti stogai, apgadinti šiltnamiai ir kita, kelios dešimtys pranešimų atkeliavo apie medžių prispaustus automobilius.
„Lietuvos draudimo“ ilgametės statistikos duomenimis, daugiausia nuo audrų kenčia gyvenamieji namai, o nuostolingiausias šiuo požiūriu metų laikas yra vasara: „Vasarą gamtinių stichijų sukeltų draudžiamųjų įvykių skaičius išauga 4–5 kartus, o vien audrų sukeltos žalos sudaro daugiau nei 80 procentų. Turint omenyje, kad Lietuvoje apdraustas vos kas ketvirtas namų ūkis, praūžus smarkesnei audrai neapsidraudę gyventojai turi atstatinėti būstus savo lėšomis. Rizikingiausiuose regionuose, kurias audros paliečia dažniau, vidutinis audrų žalų nuostolis yra 15 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį“, – komentavo A. Juodeikis.
Gyventojai perspėjami prieš škvalą pasirūpinti savo turto saugumu, o prasidėjus perkūnijai imtis papildomų saugos priemonių: atjungti elektros prietaisus, ne tik juos išjungiant, bet ir ištraukiant jų kištukus iš elektros lizdų. Reikėtų uždaryti langus, netgi dūmtraukio sklendę, jeigu ji yra.