Alytaus rajono gyventojai bus kviečiami diskutuoti ir teikti pasiūlymus dėl paminklo signatarui Vladui Mironui Dauguose ir Dainavos apygardos partizanų memorialo Punioje. Taip buvo nuspręsta Alytaus rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime dėl istorinių įvykių ir asmenybių rajone įamžinimo.
Savivaldybės idėjoms pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė ir Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko sušauktame pasitarime.
Idėja Dauguose statyti paminklą, kuris įprasmintų signataro V. Mirono arba partizanų, kovotojų už laisvę atminimą, kilo jau prieš daugelį metų. Tačiau dėl gyventojų nesutarimo, kokio paminklo reikia, ji nebuvo įgyvendinta.
„Dauguose signataro vardu pavadinta gimnazija, Bukaučiškėse, kur gyveno, jo vardą turi koplyčia, V. Mironui yra suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas. Manome, kad paminklas Daugų aikštėje dar labiau įprasmintų jo atminimą ir reikšmingus Lietuvai darbus“,– susitikime su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovais sakė rajono meras A. Vrubliauskas.
Manoma, kad kartu su paminklu signatarui galėtų būti įamžintas ir laisvės kovotojų atminimas.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas dalyvavo tautinėje lietuvių veikloje, daug laiko skyrė tautiniam kultūriniam ir visuomeniniam darbui buvo Ministru pirmininku, nuo 1939 m. gyveno Bukaučiškėse, Alytaus rajone. Signataras mirė Vladimiro kalėjime Rusijoje. Jo amžino poilsio vieta nežinoma. 2007 m. Vilniuje, Rasų kapinėse, atidengtas kenotafas signatarų Vlado Mirono, Kazimiero Bizausko ir Prano Dovydaičio atminimui.
Pasitarime taip pat diskutuota, kur galėtų būti pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams, kurio statybą iš dalies finansuotų Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Manoma, kad memorialą galima būtų statyti Punioje, tarp bažnyčios ir kultūros namų pastato. Šiai vietai pritaria ir Memorialinio departamento direktorė G. Jakubonienė.
Po Antrojo pasaulinio karo Punios miškai tapo Lietuvos partizanų, kovojusių prieš okupacinę valdžią, prieglobsčiu. Punios šile buvo įsikūręs Dainavos apygardos ir kitų padalinių štabas.
Pasak G. Jakubonienės, svarbiausia, kad dėl abiejų Alytaus rajone planuojamų statyti paminklų būtų išdiskutuota su visuomene, kad jiems pritartų vietos gyventojai.