Norint išsaugoti savo tautos senąsias tradicijas, jas puoselėti, lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ buvo švenčiamos Sekmines. Nors tą rytą gamta ir pagailėjo saulės, vis gi iš salės sklindantis beržų šakelių kvapas, visus viliojo į Sekminių šventę.
Priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai atėjo pasipuošę tautiniais drabužiais ir lauko žolynėlių vainikais ant galvų. Šventė prasidėjo užgrojus rageliams. Piemenukai skaitė eiles, pasakojo apie senovinius Sekminių papročius, žaidė žaidimus, šoko šokius, dainavo lietuvių liaudies dainas apie karvytes ir kitus galvijus.
Vaikams buvo sudaryta galimybė išgirsti tarmišką kalbėjimą, patiems kalbėti dzūkų tarme. Mažiesiems vaikučiams buvo smalsu stebėti, kaip vyresnieji vaikai išdykaudami žaidžia lietuvių liaudies žaidimus „Vilkas ir žąselės“, „Vilkas ir avelės“. Šeimininkė piemenukus aplaistė vandeniu, kad sveiki būtų, o geroji tetulė įteikė pintinę su gardumynais: sūriu, kiaušiniais, saldumynais, kad sotūs galėtų švęsti toliau. Danguje nušvitus saulei, visi vaikai skubėjo į lauką, kur jų laukė beržų šakomis apkaišytos sūpynės.
Vaikų supažindinimas su piemenėlių gyvenimu leidžia jiems palyginti savo ir praeityje gyvenusių vaikų aplinką, veiklą, žaidimus, skatina domėtis savo šeimos ir tautos istorija.