Alytaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą perskaičiuoti savivaldybės būsto nuomos kainas, jo gyventojams teks gerokai labiau patuštinti kišenes. Kai kuriais atvejais, nuomos mokestis per mėnesį išauga kone antrą tiek.
Nuo vasario pradžios įsigaliojęs tarybos sprendimas, pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėjos Auksės Juonienės priimtas dėl pasikeitusių būsto mieste rinkos nuomos kainų. Jos teigimu, savivaldybės būsto nuomos kainos Alytuje nebuvo keičiamos jau penkerius metus – nuo 2015 metų. Bet šito, pasak pašnekovės, ir nereikėjo – butų nuomos rinka buvo apmirusi, kainos buvo nusistovėjusios ir žemos.
„Valstybės nustatytoje savivaldybės būsto nuomos kainos apskaičiavimo formulėje viena iš jos dedamųjų yra rinkos kainos pataisos koeficientas. Būtent jo pakeitimas ir sąlygojo didesnes nuomos kainas. Tačiau net ir pakilusios jos kol kas yra dar gana toli nuo tų kainų, kuriomis nuomojami butai Alytaus rinkoje“, - sakė pašnekovė.
Iš tiesų iš beveik pustrečio šimto savivaldybės nuomojamų butų, daugiau kaip 86 kvadratinių metrų ploto 4 kambarių butas Aukštakalnio gatvėje yra brangiausiai nuomojamas butas – už 165 eurus per mėnesį. Vieno kambario buto nuoma dabar atsieis apie 40-70 eurų, nelygu, kur to buto vieta, kokia jo vertė ir ar namas renovuotas.
Pasak vedėjos, sprendimas dėl naujų nuomos kainų apima tik savivaldybės būsto nuomininkus, bet neliečia bendrabučių ir socialinio būsto gyventojų. Be to, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės būstą nuomojantys asmenys, pragyvenę jame daugiau kaip 5 metus, jį gali išsipirkti.
„Tačiau akivaizdi tendencija, kad daugeliui to nereikia: per metus nuomininkams parduodama tik apie 10 butų. Nemažai tokių, kurie ir priekaištauja, kad remontas nepadarytas, langai nepakeisti, nuomos kaina per didelė, komunaliniai mokesčiai per dideli ir panašiai, nors iš tiesų nuomos sutartyse numatyta, kad einamąjį buto remontą atlieka savo lėšomis patys nuomininkai“, - sakė A. Juonienė.
Savivaldybė taip pat disponuoja dar 222 socialiniais būstais, o eilėje būstui iš savivaldybės gauti šiuo metu yra 195 asmenys.
„Pastebėjome, kad Alytuje klostosi tokia situacija, kad socialinį būstą siekiama gauti miesto centre, dėl to nuolat nemotyvuotai atsisakoma butų kitose miesto vietose, todėl kreipėmės į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad būtų peržiūrėtos teisės normos ir po dviejų nemotyvuotų asmens būsto atsisakymo jis būtų išbraukiamas iš eilės, siūlome keisti tam tikras įstatymo nuostatas, kurios nebeleistų asmenims rengti nuolatinių „pageidavimų koncertų“, jeigu jiems iš tiesų būstas reikalingas “- sakė A. Juonienė.
Vedėja pabrėžė, kad per 2016-2019 metus savivaldybė, pasinaudodama Europos Sąjungos parama ir prisidėdama savo įnašu, nupirko 43 butus. Praėjusiais metais vien tik iš savivaldybės lėšų nupirkti dar 6 butai.
„Būtume nupirkę dar daugiau, bet nėra pasiūlos. Pavyzdžiui, paskelbiame, kad perkame dešimt vieno kambario butų, o gauname tik keturis pasiūlymus. Kovo mėnesį vėl skelbsime kvietimą, gal alytiškiai šiemet bus aktyvesni“, - sakė A. Juonienė.
Jos teigimu, pagal turimas lėšas savivaldybė galėtų nupirkti iki 20 vieno kambario butų – būtent vieno ir dviejų kambarių gyvenamo būsto poreikis yra didžiausias pagal laukiančių eilę ir numatomą plotą.
Pasak vedėjos, akivaizdu, kad valstybės ir savivaldybės galimybės socialiniu būstu aprūpinti visus laukiančius eilėje per keletą metų yra nerealu.
„Iki šiol valstybės nuostata buvo tokia, kad ekonomiškai naudingiau yra pirkti butus socialiniam būstui. Tačiau dabar matoma, kad tai problemos neišsprendžia, todėl ministerija savivaldybes ragina ją spręsti bandant ilgalaikę, nuo 5 iki 20 metų trukmės, butų nuomą iš privačių asmenų“, - sakė A. Juonienė.
Vedėjos teigimu, socialinio būsto statyba taip pat yra vienas iš galimų savivaldybės pasirinkimų. „Jeigu verslas norėtų pastatyti ir parduoti ar išnuomoti daugiabutį, mes atviri tokiems pasiūlymams“.