Be abiejų iš pareigų atleistų pavaduotojų likęs Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius pripažįsta, kad miesto gyvenime įsivyravo sumaištis, kurią dar labiau didina vis garsiau skambantys ketinimai atstatydinti ir administracijos direktorių bei jo pavaduotoją.
Tačiau V. Grigaravičius teigia jau žinantis, kokias kandidatūras siūlys į vicemerų pareigas. Jei tarybos dauguma joms nepritars, miesto vadovas pasiryžęs imtis drastiškų priemonių, po kurių dabartinei tarybai gali tekti išsivaikščioti, o Alytuje būtų įvestas tiesioginis valdymas.
Su meru V. Grigaravičiumi – pokalbis apie situaciją mieste ir būdus jai suvaldyti.
Mere, regis, didžioji dauguma darbų dabar gula ant jūsų pečių: vicemerai Valė Gibienė ir Tautvydas Tamulevičius atleisti iš pareigų nepasibaigus kadencijai, o administracijos direktorius Vytautas Jastremskas atostogauja. Pats pripažįstate, kad tarybos sprendimas atstatydinti vicemerus į miesto gyvenimą įnešė suirutės. Kaip gi vicemerų nuvertimas atsiliepė miestui?
Suduotas didžiulis smūgis. Tiek man, tiek miestui. Kai tik buvo priimtas sprendimas atleisti vicemerus iš pareigų, pirmieji savotišką užuojautą dėl to, kas vyksta, pareiškė kolegos iš Japonijos, Hiracukos miesto, su kuriais mes bendradarbiaujame. O tai tik parodo, kad visi šią situaciją stebi ir žino.
Tokie neapgalvoti poelgiai, kuriuos mes matėme praėjusiame tarybos posėdyje, gali sužlugdyti bendradarbiavimą su kitais miestais. Jau nekalbu apie investicijų pritraukimą. Šioje srityje puikiai darbavosi ir ryšius palaikė T. Tamulevičius. Į Alytų dairosi daug investuotojų, bet verslininkai ypatingai vertina stabilumą ir užmegztus ryšius. Tad baisiausia, kad šių dienų įvykiai investuotojus gali atbaidyti.
Švietimo srityje – taip pat daug likusių nebaigtų darbų, apstu įgyvendinamų socialinių projektų, kuriuos sėkmingai kuravo V. Gibienė. Jau dabar skambina žmonės iš Švietimo ir mokslo ministerijos, teiraujasi, kaip bus toliau, juk neliko žmogaus, kuris aktyviai toje srityje dirbo.
Pagaliau ir aš pats negaliu nei susirgti, nei atostogauti, išvykti į planuotas komandiruotes, nes norint tai padaryti, turi būti paskirti vicemerai.
Sumaišties yra daug. Aš puikiai suprantu, kad šis smūgis yra nukreiptas į mane. Tik tokia forma jie galėjo man „įgelti“, nes kito kelio nebuvo. Girdėjome daug skambių lozungų, bet nieko konkretaus, apibrėžto. Net tarybos posėdžio metu, pristačius vicemerų atleidimo iš pareigų sprendimų projektus, iš pačių interpeliacijos autorių neišgirdome jokių priekaištų. Labai gaila, kai savos ambicijos būna svarbiau už miesto gerovę, nepamatuojant, kokia žala jam bus padaryta.
Sumaišties daug, tačiau miestas be šeimininko neliko. Kaip ruošiatės suvaldyti visą šią situaciją?
Nežiūrint visko, reikia dirbti toliau. Tai ir bus daroma. Tik bent jau kol kas tų darbų pagreitis nebus toks didelis. Po viso to, kas įvyko, sulaukėme daug alytiškių palaikymo, kurie vertina vicemerų darbus, piktinasi dėl priimto sprendimo, ruošiasi parengti peticiją.
Mes padarėme daug svarbių darbų, kuriuos žmonės vertina. Ir tarybos nariai tai puikiai suvokia. Prieš rinkimus labai patogu prisidengiant triukšmu tuos darbus paslėpti, kad jie būtų pamiršti.
Ar aptarėte esamą padėtį su „Alytaus piliečių“ frakcija? Galbūt planuojate sudaryti naują valdančiąją daugumą?
Mums reikia susidėlioti savo planus, pasikalbėti su tarybos nariais, su frakcijomis, kurios yra taryboje. Ir turbūt būtų tikslinga pasirašyti naują koalicijos sutartį, numatant konkrečius darbus, kuriuos mes turėtume atlikti iki kadencijos pabaigos. Aš tokią galimybę matau, ir turbūt tai yra vienintelis kelias.
Turbūt jau apgalvojote ir tai, kokias vicemerų kandidatūras siūlysite. Ar, jūsų nuomone, išvis yra tokių žmonių, kurie galėtų ir gebėtų ryžtis tokiam neilgam laikotarpiui prisiimti atsakomybę?
Aš manau, kad galbūt tapti vicemeru norėtų tas, kuris planuoja dalyvauti kituose rinkimuose. Tokiu atveju jis būtų geriau matomas. O daugiau kandidatų, kurie pageidautų dirbti tokį sunkų darbą trumpą laiką, aš nematau.
Mano noras yra, kad tie patys atleisti žmonės, V. Gibienė ir T. Tamulevičius, grįžtų ir pabaigtų savo darbus. Jeigu buvę vicemerai neatsisakys, aš numatęs teikti jų kandidatūras.
Ar manote, kad toks kelias įmanomas?
Aš tokią teisę turiu, bet jau dabar galiu numatyti tolimesnius interpeliacijos iniciatorių žingsnius. Jie atleido vicemerus, jau kalba apie tai, kaip atleisti ir administracijos direktorių bei jo pavaduotoją. Ir jeigu jiems tai pavyks, tada prasidės kiti dalykai. Aš teiksiu tarybai kandidatūras į vicemerų pareigas, jie netvirtins. Po to pradės kalbėti, kad meras negali parinkti kompetentingų kandidatų, tai gal inicijuokime apkaltą merui. Bet ar nuo to bus geriau Alytui?
Tai nėra politika, tai jau yra kenkimas miestui. Jeigu būtų atleistas administracijos direktorius, jo pavaduotoja, tai prilygtų savivaldybės griovimui. Kaip dirbti tokiomis sąlygomis?
Aš tikiuosi, kad sveikas tarybos narių protas nugalės, ir vicemerai bus paskirti. Bet jei matysiu, kad einama link griovimo, man beliks kreiptis į Vyriausybę, inicijuoti tarybos paleidimą ir tiesioginio valdymo įvedimą. To Lietuvoje dar nėra buvę ir tai būtų eksperimentas. Bet jeigu tarybos nariai nori išeiti į gatvę ir laukti rinkimų jais nebūdami, jie to sulauks. Viliuosi, kad to neprireiks.
Visi šie planai rodo, kad esate įtemptų įvykių epicentre. Birželio mėnesį, miesto šventės metu, tvirtai pareiškėte, kad rinkimuos nedalyvausite ir į merus nekandidatuosite. Ar po šio chaoso jūsų apsisprendimas tik sustiprėjo, o galbūt kaip tik nuomonę pakeitėte?
Aš žodžiais nesimėtau. Turiu tolimesnių savo gyvenimo planų ir kol kas savo nuostatos laikausi. O tai, kas dabar vyksta, mano apsisprendimą tik sustiprino ir patvirtino nuomonę, kad politika yra purvina, čia nieko nėra švento, nesilaikoma žodžio, nežiūrima miesto interesų. Aišku, negaliu sakyti, kad taip yra visur ar kad visi politikai vienodi. Yra daug savo darbui atsidavusių žmonių, kurie dirba miesto, valstybės labui.
Savo gyvenime esu patyręs daug sudėtingų periodų, tad tai, kas vyksta čia – juokai. Man tik skaudu dėl paties miesto, nes mes atėjome su gera intencija, užsibrėžę tikslą prikelti Alytų, sutelkti bendruomenes, paskatinti žmones dalyvauti miesto valdyme. Ir mums tai pavyko, kad ir ką bekalbėtų kiti.
Laimei, pozityviai ir aiškiai viską matančių žmonių yra daugiau, o tie, kurie svaidosi piktais žodžiais gal ir yra aktyvesni, bet jų tik mažuma.
