Kapčiamiestyje valstybė išperka sodybas: vieniems – 52 tūkst., o kam – 25 tūkst. eurų?

Aiškėja, kiek pinigų gaus Kapčiamiesčio gyventojai, kurių sodybas nupirks valstybė. Privalomai išperkamų 13 sodybų gyventojams valdžia sumokės ir už nekilnojamąjį turtą, ir dar papildomai 52 tūkst. eurų už moralinę žalą. Tie, kurie pasirinks parduoti sodybą savo noru, taip pat gaus pinigų už nekilnojamąjį turtą ir 25 tūkst. eurų kompensaciją.

13 sodybų patenka į raudonąją – šaudymo – zoną. Visos šios sodybos bus privalomai parduotos valstybei.

„Tai yra šaudyklos teritorija ir toje teritorijoje vykdyti kažkokią gyvenamąją ar ūkinę veiklą jokios galimybės nėra“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. 

Tiesa, tik 1 iš šių 13 sodybų yra nuolatos gyvenama. Kitos skirtos poilsiui.

Aiškėja, kiek bus sumokėta už 13 sodybų 

Suma, kurią toms 13 sodybų numato valstybė, susidės iš dviejų dalių: turto kainos ir neturtinės komepensacijos už tai, kad žmonės turės išsikelti.

Pirmiausia nepriklausomas turto vertintojas nustatys dvi nekilnojamojo turto kainas: vieną pagal atkuriamąją, kitą pagal rinkos vertę.

„Ta suma, kuri bus didesnė, bus paimama kaip sodybos pardavimo kaina“, – nurodė R. Kaunas.

Minėtų 13 sodybų savininkams, kurie privalės išsikelti, prie turto vertės valdžia pridės po 52 tūkstančius eurų (arba 45 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžius) kaip moralinės žalos kompensaciją. 

„Kodėl būtent tokia suma? Todėl, kad įvertinus galimybes įsigyti panašaus pobūdžio turtą aplinkinėse teritorijose, toje pačioje savivaldybėje, vienas iš bendruomenės poreikių buvo, kad būtų galima įsigyti tokį turtą netoliese.

Pažiūrėjus, kokios nekilnojamojo turto (Nt) kainos vyrauja tame regione, matome, kad tokiu keliu judant galima atliepti žmonių poreikį įsigyti panašų turtą. Lygiai taip pat tai yra kompensacinis mechanizmas patiriamiems nepatogumams, nes reikia ieškoti to nekilnojamojo turto, gaišti laiką, galbūt samdytis brokerį“, – iaškino R. Kaunas.

Tuo metu už poligono teritorijoje esantį miško žemės sklypą, kurio vertę nustatys nepriklausomas vertintojas, papildomai bus pridedama beveik 6 tūkst. eurų (5 MMA).

77 sodybų savininkai turtą parduos, jeigu norės

Kitos 77 sodybos patenka į mokomąją zoną. Jų savininkai galės apsispręsti: arba sodybas parduoti, arba gyventi su kariuomenė pašonėje.  

Priimti sprendimą jie turės per 5 metus.

Nusprendus parduoti sodybą, viskas vyks panašiai, kaip ir išperkant kitas 13. 

„Tokiu atveju jų kompensacinis mechanizmas lygiai taip pat yra įvertinamas nekilnojamojo turto nepriklausomo vertintojo dviem modeliais: atkuriamoji vertė ir nekilnojamojo turto rinkos vertė. Didesnė suma siūloma sodybos savininkui ir pridedamas 22 MMA dydis, tai yra apie 25 tūkst. eurų“, – paaiškino R. Kaunas.

Anot ministro, neturtinė kompensacija, kuri galėtų būti skiriama 77 sodybų savininkams, perpus mažesnė, nes jie turi galimybę apsispręsti.

 „Jų sąlygos yra lengvesnės, jie turto gali neparduoti. Nemažai sodybų yra šalia Baltosios Ančios upės, visiškai pakrantėje. Jos netrukdo Lietuvos kariuomenei, lygiai taip pat Lietuvos kariuomenė savo manevrais netrukdys sodybų savininkams, todėl sugyvenimas šioje vietoje yra įmanomas“, – kalbėjo R. Kaunas.

Gyventojai tikina, kad pinigai namų nepakeis 

Dėl poligono planų pykstantys vietiniai TV3 Žinioms sakė, kad esmė – ne piniguose: 

„Meluoja. Aš skaitau žinias, viską žinau, viską meluoja jie. Jo, čia poligonas nereikalingas, pagal viską nereikalingas poligonas Kapčiamiestyje.“ 

 „Pinigai laimės neneša. Čia yra viskas pragyventa, statyta, nuo senovės, iki diedukų ir iki visų.“

„Aš savo namo neparduočiau. – O jei pasiūlytų milijoną? – Milijono mažai. Aš savo namo neparduosiu.“

Kad namų ar sodybos pardavimas yra labiau emocinis, o ne piniginis reikalas, sako ir Dzūkijoje dirbantis nekilnojamojo turto ekspertas. Anot jo, pridėjus kompensacijas, kai kurie žmonės savo turto vertę kone pasidvigubins. 

„Turint 70 tūkstančių kišenėje tikrai nemažai gali, ką išsirinkti, tik čia jau ne kvadrato kaina, o emocijos. Mano namas gal buvo gražesnėje vietoje, o šita man nepatinka, nors namas puikus, privažiavimas geras. Negražu man“, – komentavo nekilnojamojo turto ekspertas Ričardas Klincaras.

Tiesa, dėl naujų namų teks pakonkuruoti ne tik su vietiniais – aplink Kapčiamiestį sodybas pamėgę pirkti kauniečiai, o arčiau Varėnos – vilniečiai. 

„Lazdijų rajone apie 50 objektų yra pardavime. Pusė jų nuo 30 iki 50 tūkst. eurų, yra tų kaimo turizmo sodybų ir prabangių sodybų asmeniniam poilsiui, jos jau ten šimtais, kai kurios ir arti milijono siekia“, – sakė R. Klincaras. 

Skelbimuose matyti viena kita brangi sodyba, tačiau dauguma – paprasti, nenauji namai.  Skelbiu.lt duomenimis, sena sodyba Kapčiamiestyje kainuoja 11 tūkst. eurų, neįrengtas 1994 metų statybos namas – 15 tūkst. eurų. 

Aruodas.lt skelbimuose siūloma pirkti butus pačiuose Lazdijuose. 3 kambarių buto kaina šiame mieste – nuo 40 iki 70 tūkst. eurų.

Procesas prasidės pavasarį 

Anksčiau valdžia kalbėjo, kad sugalvos, kaip atskirti, kas iš tiesų patiria moralinę žalą – ar tie, kurių kelios šeimos kartos gyveno Kapčiamiestyje, ar tie, kurie sodybą Kapčiamiestyje neseniai nusipirko.

„Reikės labai aiškiai identifikuoti, kas yra moralinė žala: ar tai yra trečia karta, gyvenanti toje pačioje sodyboje, ar asmuo, įsigijęs turtą prieš metus ir siekiantis jį parduoti? Šitą aiškiai apibrėšime ir tada ištransliuosime, kaip tai mechanizmas veiks“, – sasuio viduryje komentavo R. Kaunas.

Visgi dabar ministras sako, kad skiriant kompensacijas dėl neturtinės gyventojai nebus skirstomi: „Nuspręsta, atsižvelgiant ir į Lietuvos įstatymus bei mūsų Konstituciją, kad negalime kažkaip išskirti savininkų. Todėl visi savininkai yra savininkai ir, nepaisant kiek kartų ten buvo gyventa, visi pretenduoja į tą patį dydį.“

Reikalai pajudės Seimo pavasario sesijoje – tuomet bus priimamas įstatymas dėl poligono steigimo.  

Priėmus įstatymą, atsiras teisinis pagrindas valstybei samdyti nepriklausomo turto brokerius, kurie vertins sodybų kainas, skaičiuos vertes ir kt. 

Jeigu planas pavyks, gyventojai iš sodybų turėtų kraustytis rudenį.

Kol Kapčiamiestis niršta dėl 13 sodybų, valdžia išpirks dar 2,5 tūkst. sklypų 

Kol dalis gyventojų širsta dėl planų išpirkti 13 sodybų steigiant poligoną Kapčiamiestyje, kiti projektai yra dar didesnio masto. Statant „Rail Baltica“ europinę geležinkelio vėžę, Susisiekimo ministerija planuoja išpirkti 2,5 tūkst. sklypų su 467 pastatais.

Tiesiant vėžę tarp Kauno ir Vilniaus turėtų būti nusavinta 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia 1,7 tūkst. hektarų. 

Be to, planuojama visuomenėms poreikiams paimti 467 pastatus, iš kurių gyvenami – 83, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius infrastruktūros vystymo.

Susisiekimo viceministras sako, kad turto savininkams bus atlyginta ne mažesne nei rinkos verte, tačiau dėl moralinės žalos kompensavimo pažadų kol kas nedalija. 

„Yra daromi du turto vertinimai: atkuriamosios ir realios rinkos vertės ir kuri yra didesnė suma, žmogui būtinai šita suma bus išmokama“, – anksčiau LRT radijui kalbėjo Roderikas Žiobakas. 

Tačiau dėl 467 pastatų protestai nevyksta, nors gyventojai, kurie patenka į nustatytą zoną, nėra patenkinti.

šaltinis: tv3.lt / aut. Toma Andrulytė