Kalbant apie darbo aplinkos kokybę biuruose, dažniausiai minimi apšvietimas, ergonomika ar temperatūra, tačiau vienas svarbiausių veiksnių neretai lieka šešėlyje. Tai – oro drėgmė.
Nors ji nematoma, tačiau poveikis darbuotojų savijautai, sveikatai ir net darbo rezultatams yra labai apčiuopiamas. Būtent todėl ofisų drėkinimas vis dažniau vertinamas ne kaip papildomas komfortas, o kaip sąmoninga, ekonomiškai pagrįsta investicija.
Kodėl biurų oras dažnai būna per sausas?
Šiuolaikiniai biurai dažniausiai yra sandarūs, su mechanine ventiliacija, oro kondicionavimo ir šildymo sistemomis. Šaltuoju metų laiku šildomas oras natūraliai sausėja, o vasarą kondicionavimas taip pat mažina santykinę drėgmę. Rezultatas – patalpose ilgą laiką palaikomas per sausas oras, kuris tiesiogiai veikia žmogaus organizmą.
Problema dar labiau paaštrėja atviro tipo biuruose, kuriuose vienoje erdvėje dirba daug žmonių, veikia kompiuteriai, spausdintuvai, kita biuro technika, o oro judėjimas yra intensyvus, bet ne visada subalansuotas.
condair.sk „Sufficient humidity in the workplace“ infografikas
Ši infografikas parodo, kad lauko oras gali būti drėgnas, bet jį sušildžius patalpose jis tampa labai sausas. Esant 0 °C lauke, oras turi apie 53 % santykinės drėgmės, tačiau patekęs į vidų ir sušildytas iki 20 °C, be papildomo drėkinimo jis „nukrenta“ iki maždaug 14 % RH. Tai atskleidžia, kodėl ofisuose vien tik vėdinimo ar šildymo nepakanka. Be oro drėkinimo patalpose neišvengiamai susidaro per sausas mikroklimatas, kuris tiesiogiai veikia darbuotojų komfortą ir savijautą.
Kokia drėgmė laikoma optimalia?
Specialistai sutaria, kad optimali santykinė oro drėgmė biuruose turėtų siekti apie 40–60 %. Kai drėgmė nukrenta žemiau šios ribos, organizmo apsauginiai mechanizmai ima silpti. Sausėja nosies ir gerklės gleivinė, akys greičiau pavargsta, oda tampa jautresnė, o virusams ir bakterijoms sudaromos palankesnės sąlygos plisti. Tai viena iš priežasčių, kodėl šildymo sezono metu biuruose padaugėja peršalimo ligų, nedarbingumo dienų ir bendro nuovargio jausmo.
Drėkinimo nauda darbuotojų sveikatai
Tinkamas ofisų drėkinimas tiesiogiai prisideda prie darbuotojų savijautos. Pakankama oro drėgmė padeda palaikyti gleivinių apsauginę funkciją. Tai reiškia, kad organizmas efektyviau ginasi nuo virusų ir bakterijų. Mažėja kvėpavimo takų dirginimas, rečiau pasireiškia gerklės perštėjimas, sausas kosulys ar akių paraudimas.
Be to, drėgnesnis oras mažina dulkių sklaidą. Sausame ore dulkės lengviau pakyla ir ilgiau išsilaiko ore, o esant tinkamai drėgmei jos greičiau nusėda. Tai ypač svarbu alergiškiems darbuotojams.
condair.sk „Sufficient humidity in the workplace“ infografikas
Ši iliustracija parodo, kas pasikeičia „įdiegus“ oro drėkinimą. Lauko oras, esant 0 °C, turi apie 53 % santykinės drėgmės, tačiau tik labai nedidelį realų drėgmės kiekį. Patekęs į patalpas ir sušildytas iki 20 °C, jis papildomai sudrėkinamas, todėl santykinė drėgmė pakyla iki apie 40 % RH. Tai jau komfortiška ir sveika zona, kurioje patalpos oras nebesausina gleivinių, mažėja dulkių sklaida, o darbuotojai jaučiasi geriau.
Komfortas ir produktyvumas – tiesioginis ryšys
Darbo aplinkos komfortas turi tiesioginę įtaką darbuotojų produktyvumui. Kai oras per sausas, žmonės greičiau pavargsta, sunkiau susikoncentruoja, dažniau jaučia diskomfortą. Tinkamai sudrėkintas oras sukuria artimesnį natūraliam komforto pojūtį, leidžia ilgiau išlaikyti dėmesį ir sumažina bendrą įtampą.
Pastebima, kad biuruose, kuriuose palaikomas tinkamas drėgmės lygis, darbuotojai rečiau skundžiasi galvos skausmais, akių nuovargiu ir bendru išsekimu darbo dienos pabaigoje.
Mažiau elektrostatikos – daugiau ramybės
Sausas oras skatina elektrostatinio krūvio kaupimąsi. Tai ne tik nemalonūs „kibirkščiavimai“ liečiant metalinius paviršius, bet ir praktinės problemos: dulkės labiau limpa prie paviršių, gali būti trikdoma jautrios elektronikos veikla. Ofisų drėkinimas padeda sumažinti elektrostatinį įkrovimą, todėl darbo vieta tampa ne tik komfortiškesnė, bet ir saugesnė technikai.
Drėkinimo nauda – ir ekonominė
Nors drėkinimo sistemos reikalauja investicijų, jų nauda dažnai atsiperka netiesiogiai. Mažesnis sergamumas reiškia mažiau nedarbingumo dienų, stabilesnį darbo ritmą ir mažesnius kaštus personalo pakeitimams ar darbo krūvio perskirstymui. Taip pat svarbu ir pastato apsauga. Tinkama oro drėgmė padeda išvengti medinių baldų, grindų ar apdailos elementų džiūvimo, skilinėjimo ir deformacijos, o tai ilgainiui mažina remonto ir priežiūros išlaidas.
Kodėl drėkinimas vis dar nuvertinamas?
Dažniausiai todėl, kad jo poveikis nėra momentinis ir akivaizdus. Skirtingai nei temperatūros pokytis, drėgmės poveikis jaučiamas palaipsniui, tačiau būtent ši „tyli“ nauda ilgainiui sukuria didžiausią vertę – stabilesnę, sveikesnę ir produktyvesnę darbo aplinką.
